BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 22

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 22

24 „Mokytojau, Mozė yra pasakęs: Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.[i3] 25 Šit pas mus yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko savo žmoną broliui. 26 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo. 27 Visų paskiausiai numirė ta moteris. 28 Tad kai mirusieji prisikels, kuriam iš septynių ji bus žmona? Juk visi yra ją turėję“. 29 Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės. 30 Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.[i4] 31 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar nesate skaitę, kas jums Dievo pasakyta: 32 Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas!“[i5] 33 Tai girdėdama, minia stebėjosi jo mokslu.

Didžiausias įsakymas

34 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, 35 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: 36 „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ 37 Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą,[i6] visa širdimi, visa siela ir visu protu. 38 Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. 39 Antrasis – panašus[i7] į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. 40 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.

  
Išnašos:
1Mt 22,11: Palyginime nepasakyta, ar iš gatvių surinkti svečiai persirengė savo namuose, ar gavo vestuvių drabužius čia pat, karaliaus rūmuose. Kadangi visi buvo apsirengę tinkamai, tai matyti, jog šis vienas buvo apiplyšęs ne iš skurdo, o iš nepagarbos.
2Mt 22,12: Vestuvių drabužio simbolis paaiškina pašvenčiamosios malonės prigimtį. Tik pašvenčiamoji malonė leidžia mums dalyvauti dangaus pokylyje.
3Mt 22,24: Tai vad. levirato santuoka (lot. levir – svainis), įsakyta Įst 25,5. Iš tokios santuokos gimęs pirmasis vaikas būdavo laikomas mirusiojo įpėdiniu. Šiuo nuostatu siekta apsisaugoti nuo giminės išnykimo ir aprūpinti našlę.
4Mt 22,30: Bus kaip angelai – ne menkinama santuokos reikšmė, o pabrėžiama, jog danguje nebebus žemiškų rūpesčių.
5Mt 22,32: Atsakymo esmė: Mozei apsireiškęs Dievas negalėtų vadintis Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, jei šie mirę protėviai būtų visai išnykę. Dievas, globojęs juos gyvus, neatšaukia globos ir po jų mirties.
6Mt 22,37: Hebrajiškai vietoj Viešpatį buvo tikrinis Dievo vardas – Jahvę, todėl po jo ir dedama savo Dievą. Mes galėtume sakyti: Viešpatį Dievą.
7Mt 22,39: Panašus – ne mažiau svarbus.
8Mt 22,44: Pats Dievas taip kalbėjo mano Viešpačiui, t. y. Mesijui.
  
Paralelinės vietos:
Mt 22,1-14: Lk 14,16-24;
Mt 22,15-22: Mk 12,13-17;Lk 20,20-26;Rom 13,7;
Mt 22,23-33: Mk 12,18-27;Lk 20,27-40;
Mt 22,34-40: Mk 12,28-31;Lk 10,25-28;Rom 13,8-10;
Mt 22,41-46: Mk 12,35-37;Lk 20,41-44;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 22