BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 19 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 12

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 12

Jėzus ir fariziejai

1 Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2 Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama“. 3 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4 Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5 Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? 6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“.

9 Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. 10 Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ 11 Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną“. 13 Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 14 Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Jėzus – „Jahvės tarnas“

  
Išnašos:
1Mt 12,23: Dovydo Sūnumi išrinktoji tauta vadino laukiamąjį išgelbėtoją – Mesiją.
2Mt 12,27: Jūsų sekėjai – pažodžiui jūsų sūnūs.
3Mt 12,29: Kristus nugali blogio galiūną – piktąją dvasią, išplėšdamas iš jo valdžios apsėstuosius ir nusidėjėlius.
4Mt 12,31: Didžiausia nuodėmė Šventajai Dvasiai – tai piktavalis priešinimasis pažintai tiesai. Pikta valia daro negalimą atsivertimą ir atleidimą.
5Mt 12,38: Reikalaujama nepaprasto stebuklo, kuris įrodytų Jėzaus pasiuntinybę: Jėzus pažada didįjį savo prisikėlimo stebuklą.
6Mt 12,39: Prie Sinajaus kalno Dievas buvo sudaręs sandorą su savo išrinktąja tauta. Kai izraelitai nusikalsdavo netikėjimu, pagonių dievaičių garbinimu, pranašai juos kaltindavo neištikimybe, tiesiog svetimavimu. Tą žodį ir Jėzus čia vartoja.
7Mt 12,40: Miręs Jėzus bus palaidotas ir prisikels tik trečią dieną.
8Mt 12,41: Ninevė – senovės Asirijos sostinė (žr. ST Jonos knygą).
9Mt 12,42: Pietų (Sabos) karalystė užėmė Arabijos pusiasalio pietvakarius; jos sostinė – Magibo miestas. Sabos karalienė buvo atvykusi pasiklausyti išmintingų karaliaus Saliamono kalbų (žr. 1 Kar 10,1-10).
10Mt 12,46: Broliai senovės žydų kalboje, kuri apskritai negausi sąvokų, reiškia visus artimesniuosius giminaičius, visų pirma – pusbrolius ir pusseseres (žr. Mt 13,54-56 paaišk.).
11Mt 12,50: Švč. Marija buvo Jėzui dvejopai brangi: ir kaip jo gimdytoja, ir kaip tobuliausia dangiškojo Tėvo valios vykdytoja.
  
Paralelinės vietos:
Mt 12,1-14: Mk 2,23-28;Lk 6,1-5;
Mt 12,22-30: Mt 9,32-34;Mk 3,23-30; 9,40;Lk 11,14-23;
Mt 12,31-37: Mt 7,16-20;Lk 12,10; 6,43-45;
Mt 12,38-42: Mk 8,11-12;Lk 11,29-32;
Mt 12,43-45: Lk 11,24-26;
Mt 12,46-50: Mk 3,31-35;Lk 8,19-21;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 12