Patyčios ir nukryžiavimas

¹⁶ Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. ¹⁷ Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką ¹⁸ ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“ ¹⁹ Jie daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį. ²⁰ Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.

Tuomet [kareiviai] išvedė Jėzų nukryžiuoti. ²¹ Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – panėšėti jo kryžių.^{[i1] 22} Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kįukolės vieta“. ²³ Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė. ²⁴ Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti. ²⁵ Buvo trečia valanda,^[i2] kai jį nukryžiavo. ²⁶ Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius“. ²⁷ Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną iš dešinės, kitą iš kairės. (28)^[i3]

²⁹ Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai. ³⁰ Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“ ³¹ Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. ³² Mesijas, Izraelio karalius, tegu dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Jį plūdo ir kartu nukryžiuotieji.

Jėzaus mirtis

³³ Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. ³⁴ Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji,^[i4] lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! ³⁵ Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo“. ³⁶ Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno,^[i5] užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti“. ³⁷ Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.^[i6]

³⁸ Tuo metu šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios.^{[i7] 39} Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“

⁴⁰ Ten buvo moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė. ⁴¹ Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos jį lydėjo ir jam tarnavo. Taip pat ten buvo daug kitų, kartu su juo atvykusių į Jeruzalę.

Nuėmimas nuo kryžiaus ir palaidojimas

⁴² Jau vakarui atėjus (kadangi buvo Prisirengimas, arba šabo išvakarės) , ⁴³ atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. ⁴⁴ Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs. ⁴⁵ Patyręs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną. ⁴⁶ Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu. ⁴⁷ Marija Magdalietė ir Marija, Jozės motina, matė, kur jis buvo palaidotas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Prisikėlimas

¹ Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti.

^2 [i1]Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. ³ Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ ⁴ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. ⁵ Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. ⁶ Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. ⁷ Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenaijį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs“. ⁸ Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.^[i2]

Pabaiga

^9 [i3]Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. ¹⁰ Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. ¹¹ Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo. ¹² Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. ¹³ Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo. ¹⁴ Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį.

¹⁵ Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. ¹⁶ Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. ¹⁷ Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ¹⁸ ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. ¹⁹ Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>