|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Morkų | Skyrius: |  | 13 |  |
| | Evangelija pagal Morkų | | | | | Mk 13 | 10 Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mk 13,20: Nelaimių dienos dar neatėjusios, bet jau sutrumpintos Dievo Apvaizdos planuose. | | 2 | Mk 13,20: Žmogus – pažodžiui kūnas (hebraizmas). | | 3 | Mk 13,22: Prieš Jeruzalės išgriovimą daugelis žydų vadovų skelbėsi mesijais ir sukurstė sukilimą. | | 4 | Mk 13,26: Šiais ST Danieliaus pranašystės žodžiais Jėzus atsako ir savo teisėjams (Mk 14,62). | | 5 | Mk 13,29: Jis – Žmogaus Sūnus (plg. Mt 24,33). | | 6 | Mk 13,30: Karta arba giminė. Dalis Jėzaus amžininkų sulauks Jeruzalės išgriovimo, o žmonija – Paskutinio teismo. | | 7 | Mk 13,32: Skelbti pasaulio pabaigos metą nebuvo Mesijo uždavinys. Be to, pasaulio pabaigos klausimas sunkiai suvokiamas žmonėms, neturintiems istorinės perspektyvos; tai buvo labai būdinga apaštalams ir apskritai žydams, kurie pasaulio pabaigos metą siejo su Jeruzalės žlugimu. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mk 13,1-13: Mt 24,1-14;Lk 21,5-19;Mt 10,17-22; | | Mk 13,14-23: Mt 24,15-25;Lk 21,20-24; | | Mk 13,24-32: Mt 14,29-36;Lk 21,25-33; | | Mk 13,33-37: Mt 24,42; 25,13-15;Lk 19,12-13; 12,40; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Morkų | Skyrius: | | 13 | |
| Evangelija pagal Morkų | Skyrius: | | 14 | |
| | Evangelija pagal Morkų | | | | | | KANČIA IR PRISIKĖLIMAS | | | | | Mk 14 | 9 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mk 14,12: Neraugintos duonos dienos – Velykų šventės ir jų išvakarės, kada izraelitai nevalgydavo nieko rauginto, o visa prėska. | | 2 | Mk 14,13: Du mokinius – Petrą ir Joną (žr. Lk 22,8). | | 3 | Mk 14,25: Gersiu jį naują: Dievo viešpatavimą amžių pabaigoje Šventasis Raštas dažnai vaizduoja kaip teisiųjų pokylį. | | 4 | Mk 14,26: Himną – būtent 112-117 psalmes, kuriomis būdavo baigiama Velykų vakarienė. | | 5 | Mk 14,36: Jėzus kreipiasi į Dievą Tėvą aramėjišku žodžiu Aba (abba – tėti, tėveli), kuriuo šeimoje vaikai kreipdavosi į tėvą, bet niekas anuomet taip nesikreipdavo į Dievą. Ši malda neabejotinai priklauso prie autentiškų Kristaus posakių ir rodo, kad Jėzus turi neabejotiną tikrojo Dievo Sūnaus savimonę. | | 6 | Mk 14,43: Pasiųstas ... – išvardijami visi trys aukščiausiojo teismo taryboje atstovaujami luomai (žr. Žodynėlį). | | 7 | Mk 14,47: Vienas iš ten stovinčių – apaštalas Petras (žr. Jn 18,10). | | 8 | Mk 14,51: : Daugelis aiškintojų mano, kad tasai jaunuolis buvęs pats evangelistas Morkus. | | 9 | Mk 14,55: Jėzų pasmerkė mirti žydų aukščiausiojo teismo taryba, arba sinedrija. | | 10 | Mk 14,63: Suplėšyti drabužius ant savęs – didžiausio pasipiktinimo mostas. Kajafas taip daro, nes Jėzus paskelbė save Dievu. | | 11 | Mk 14,71: Petras ne juokais išsigando: juk buvo švaistęsis su kalaviju Getsemanėje. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mk 14,1-2: Mt 26,2-5;Lk 22,1-2; | | Mk 14,3-9: Mt 26,6-13;Jn 12,1-18; | | Mk 14,10-11: Mt 26,14-16;Lk 22,3-6; | | Mk 14,12-16: Mt 26,17-19;Lk 22,7-13; | | Mk 14,17-21: Mt 26,20-25;Lk 22,14.21-23; | | Mk 14,22-25: Mt 26,26-29;Lk 22,15-20;1 Kor 11,23-25; | | Mk 14,26-31: Mt 26,30-35;Lk 22,39.31-34;Jn 13,36-38; | | Mk 14,32-42: Mt 26,36-46;Lk 22,40-45; | | Mk 14,43-52: Mt 26,47-56;Lk 22,47-53;Jn 18,2-11; | | Mk 14,53-65: Mt 26,57-68;Lk 22,54.63-71;Jn 18,12-14.19-24; | | Mk 14,66-72: Mt 26,69-75;Lk 22,55-62;Jn 18,15-18.25-27; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Morkų | Skyrius: | | 14 | |
|
|
|
|
