Malda 14 [i4]Savo lazda ganyk savo tautą, tavojo paveldo kaimenę, gyvenančią atskirai miške, sodų krašto viduje. Tesigano Bašane ir Gileade kaip senovės dienomis. 15 Kaip išėjimo iš Egipto žemės dienomis, dabar parodyk jam nuostabius darbus. 16 Tautos regės ir gėdysis, nepaisydamos visos savo galybės; ranka užsidengs sau burnas, apkurs jų ausys. 17 Jos laižys dulkes kaip žaltys, lyg žemės ropliai; jos išeis baimingai iš savo tvirtovių, nuo klaiko gręšis į VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, ir patirs tavo baimę. 18 Kur yra Dievas, kaip tu, kuris atleidžia kaltę ir dovanoja nusižengimą savo paveldo likučiui? Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam. 19 Jis vėl mūsų pasigailės, kojomis sutryps mūsų kaltes, – įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes. 20 Parodysi atsidavimą Jokūbui, ištikimą meilę Abraomui, kaip esi prisiekęs mūsų protėviams senovės dienomis. |