BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 06 19 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Malachijo knygaSkyrius: 1

 Malachijo knyga
  
 A. IZRAELIO NUODĖMĖS
  
Mal 1

6 Sūnus gerbia savo tėvą

ir tarnas savo šeimininką.

Taigi jei esu tėvas,

tai kur yra man priklausanti garbė?

Ir jei esu šeimininkas,

tai kur yra man priklausanti pagarba, –

taip Galybių VIEŠPATS sakė jums,

kunigai, niekinantys mano vardą.

Klausiate: „Kuo mes paniekinome tavo vardą?“

7 Atnašaudami suterštą atnašą ant mano aukuro!

Klausiate: „Kuo mes ją suteršėme?“

Manydami, kad VIEŠPATIES stalą galima niekinti!

8 [i2]Kai atnašaujate aklus gyvulius aukai,

ar tai nėra bloga?

Kai atnašaujate raišą ar nesveiką gyvulį,

ar tai nėra bloga?

Pamėgink nunešti tai savo valdytojui,

ar patiksi jam, ar jis bus tau malonus? –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS.

9 Dabar jūs pamėginkite maldauti Dievą malonės!

Ar bus jis mums maloningas?

Tai yra jūsų kaltė!

Argi jis galėtų būti malonus kam nors iš jūsų? –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS.

10 [i3]Oi, kad kas nors iš jūsų

užrakintų [Šventyklos] duris, –

nebekurtumėte ugnies tuščiai ant mano aukuro!

Nemalonūs jūs man, –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS, –

atnašų iš jūsų rankų nepriimsiu.

11 Juk nuo saulės patekėjimo lig jos nusileidimo

mano vardas yra didis tautoms.

Visur smilkalai ir švarios atnašos

aukojamos mano vardui,

nes didis yra mano vardas tautoms, –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS.

12 Bet jūs suteršiate jį,

kai sakote: „Viešpaties stalas yra suterštas,

todėl ir maistas ant jo gali būti niekam tikęs“.

13 Netgi sukdami nosį nuo manęs, sakote:

„Oi, koks vargas!“ –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS.

Atnešate, kas pavogta ar raiša, ar liguista, –

ir tai jūs atnešate kaip auką!

Nejau aš priimsiu ją iš jūsų rankų? –

kalbėjo VIEŠPATS.

14 Tebūna prakeiktas melagis,

kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį,

bet aukoja Viešpačiui, kas yra niekam tikę,

nes aš esu didis Karalius, –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS, –

ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.

  
Išnašos:
1Mal 1,1-1,5: Mintis nuo Esavo asmens pereina prie jo palikuonių – Edomo – ir nuo Jokūbo asmens prie jo palikuonių – Izraelio. Esavas ir Jokūbas buvo broliai dvyniai. Mylėjau: daviau pirmenybę; nekenčiau: neišsirinkau, nors Esavas ir buvo pirmagimis sūnus. Mylėjau ir nekenčiau Šventojo Rašto kontekste reiškia Dievo laisvę išsirenkant – pirmenybės davimą ne pagal žmonių nuostatus, bet pagal savo malonę. Mums įprasta žodžiais mylėti ir nekęsti išreikšti meilės ir neapykantos jausmus. Žr. Rom 9,13.
2Mal 1,8: Mozės įstatymas draudė aukoti raišą, liguistą ar aklą gyvulį. Žr. Kun 22,17-25; Įst 17,1.
3Mal 1,10-1,11: Nenuoširdžios Judo žmonių aukos Viešpačiui nepatinka. Jam labiau patinka pagonių tautų aukos. Jos paankstina tyrą mesijinių laikų auką – vienkartinę ir visuotinę Mesijo auką. Katalikų Bendrija šv. Mišių auką sieja su šia Jėzaus – Dievo Mesijo, arba Kristaus, auka.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Malachijo knygaSkyrius: 1