BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 12 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Malachijo knygaSkyrius: 1

 Malachijo knyga
  
 A. IZRAELIO NUODĖMĖS
  
Mal 1

14 Tebūna prakeiktas melagis,

kuris turi kaimenėje gerą gyvulį ir pažada jį,

bet aukoja Viešpačiui, kas yra niekam tikę,

nes aš esu didis Karalius, –

kalbėjo Galybių VIEŠPATS, –

ir mano vardas įkvepia pagarbą tautoms.

  
Išnašos:
1Mal 1,1-1,5: Mintis nuo Esavo asmens pereina prie jo palikuonių – Edomo – ir nuo Jokūbo asmens prie jo palikuonių – Izraelio. Esavas ir Jokūbas buvo broliai dvyniai. Mylėjau: daviau pirmenybę; nekenčiau: neišsirinkau, nors Esavas ir buvo pirmagimis sūnus. Mylėjau ir nekenčiau Šventojo Rašto kontekste reiškia Dievo laisvę išsirenkant – pirmenybės davimą ne pagal žmonių nuostatus, bet pagal savo malonę. Mums įprasta žodžiais mylėti ir nekęsti išreikšti meilės ir neapykantos jausmus. Žr. Rom 9,13.
2Mal 1,8: Mozės įstatymas draudė aukoti raišą, liguistą ar aklą gyvulį. Žr. Kun 22,17-25; Įst 17,1.
3Mal 1,10-1,11: Nenuoširdžios Judo žmonių aukos Viešpačiui nepatinka. Jam labiau patinka pagonių tautų aukos. Jos paankstina tyrą mesijinių laikų auką – vienkartinę ir visuotinę Mesijo auką. Katalikų Bendrija šv. Mišių auką sieja su šia Jėzaus – Dievo Mesijo, arba Kristaus, auka.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Malachijo knygaSkyrius: 1

Malachijo knygaSkyrius: 2

 Malachijo knyga
  
Mal 2

1 O dabar, kunigai, šis įsakymas yra jums. 2 Jei neklausysite ir nepaimsite į širdį, kad reikia gerbti mano vardą, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – prakeiksiu jus ir pakeisiu visa, kas neša jums palaimą, prakeikimu. Taip jau ir padariau, nes jūs neimate į širdį.

  
Išnašos:
1Mal 2,10-2,16: Mišrios vedybos tarp izraeliečių ir svetimtaučių buvo Mozės Įstatymo uždraustos (žr. Įst 7,1-4). Po Babilonijos tremties šis įsakymas buvo griežtai vykdomas (žr. Ezd 9-10). Mišrios vedybos šiame tekste laikomos Sandoros sulaužymu (10-oji eilutė), o tai darė mišriomis vedybomis nusikaltusius asmenis nemalonius Dievui (13-oji eilutė). Dar labiau smerkiami buvo izraeliečiai, palikę izraelietes žmonas (14-16 eilutės). Laipsniškas grįžimas prie pirmykščio neišskiriamos moterystės idealo buvo įgyvendintas Naujajame Testamente Kristaus mokymu. Žr. Mt 19,3-12.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Malachijo knygaSkyrius: 2