|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Kunigų knyga | Skyrius: |  | 26 |  |
| | Kunigų knyga | | | | | Kun 26 | 46 [i6]Tokie yra įstatai, įsakai ir nurodymai, kuriuos VIEŠPATS padarė tarp savęs ir izraeliečių per Mozę ant Sinajaus kalno. | | | | | Išnašos: | | 1 | Kun 26,1-26,46: Du keliai. Apeiginis Šventumo teisynas, suprastas kaip Dievo kalba žmonėms per Mozę, baigiasi Dievo įspėjimais ir pažadais. Panašiai baigiasi ir kiti Penkiaknygės teisynai. Žr. Iš 23,20-33; Įst 28. | | 2 | Kun 26,3-26,45: Kadangi Dievo sandora buvo sudaryta su visa Izraelio tauta, pažadai ir įspėjimai duodami pirmiausia visai bendrijai. Atlygis ir bausmė turi šiapusinį pobūdį, nes bendrija kaip tokia yra čia, žemėje, o ne anapus, amžinybėje. | | 3 | Kun 26,11-26,13: Pagrindinė apeiginio Šventumo teisyno tema: šventasis Dievas apsigyveno nuodėmingoje tautoje. | | 4 | Kun 26,29: Valgysite kūnus savo sūnų ... : nuožmus badas apgultuose miestuose dažnai priversdavo jų gyventojus valgyti mirusiųjų kūnus. Žr. Įst 28,53; Jer 19,9; Ez 5,10; 2 Kar 6,28-29. | | 5 | Kun 26,41: ... neapipjaustyta širdis ... : širdis, neatvira Dievo valiai ir gerumui. Žr. Jer 4,4. | | 6 | Kun 26,46: Atrodo, kad iš pradžių Kunigų knyga baigėsi šia eilute. Tolesnis skyrius yra įkvėptojo redaktoriaus priedas. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Kunigų knyga | Skyrius: | | 26 | |
| Kunigų knyga | Skyrius: | | 27 | |
| | Kunigų knyga | | | | | | E. ATNAŠŲ IŠPIRKIMAS | | | | | Kun 27 | 34 Tie yra izraeliečiams įsakymai, kuriuos VIEŠPATS davė Mozei ant Sinajaus kalno. | | | | | Išnašos: | | 1 | Kun 27,12: ... nustatys jo vertę ... : kunigas įvertins kainą, kuria gyvulys gali būti kam nors kitam parduotas. Savininkas turi mokėti 20% mokestį kaip pabaudą už išpirkimą Dievui paaukoto gyvulio. Tokie pat įstatai galioja išperkant namus bei laukus. Pinigai už parduotą atnašą ar už atnašos išpirkimą priklausė šventovei. | | 2 | Kun 27,27: ... iš nešvariųjų gyvulių ... : pavyzdžiui, asilo pirmagimis, kuris buvo laikomas netinkamu aukai. Anot Iš 13,13; 34,20, asilo pirmagimis galėjo būti išpirktas, paaukojant jo vietoje avį, arba turėjo būti užmuštas, nusukant sprandą. | | 3 | Kun 27,29: ... žmogus, besąlygiškai įžadu pašvęstas VIEŠPAČIUI, ... turi būti užmuštas: anot kai kurių aiškintojų, turima mintyje stabus garbinančius kanaaniečius, kurie buvo skirti sunaikinti Dievo liepimu; anot kitų, šis drastiškas įstatas buvo įvestas, turint tikslą atkalbėti žmones nuo neapgalvotų įžadų aukoti Dievui savo vergus ar išlaikytinius. Žr. Iš 22,19; Įst 13,13-19. | | 4 | Kun 27,32: ... praeinančių pro piemens lazdą: taip kerdžius suskaičiuodavo galvijus. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Kunigų knyga | Skyrius: | | 27 | |
|
|
|
|
