5 Jis perkelia kalnus jiems nežinant, nuverčia juos, kai supyksta; 6 pajudina iš vietos žemę, ir jos šulai sudreba. 7 Jis sako saulei: 'Netekėk!' ir žvaigždėms: 'Nešvieskite!' 8 Jis vienas padėjo dangaus skliautą į vietą ir žengia Jūros bangomis. 9 Jis padarė Grįžulo Ratus ir Šienpjovius, Sietyną ir pietų skliauto žvaigždynus. 10 Jis nuveikia didžius darbus, – suprasti jų neįmanoma, – daugiau nuostabių darbų, nei gali žmogus suskaičiuoti. 11 Štai jis praeina pro šalį, bet aš jo nematau; jis pražingsniuoja, bet aš jo nepajuntu. 12 Tikėk manimi, jis atima – ir kas gali jam uždrausti? Niekas negali jo klausti: 'Ką tu darai?' |