BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 16 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 2

 Evangelija pagal Joną
  
Jn 2

3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“. 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie?[i2] Dar neatėjo mano valanda!“ 5 Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. 6 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų[i3] talpos. 7 Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. 8 Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė. 9 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo) , prievaizdas pasišaukė jaunikį 10 ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“. 11 Tokią stebuklų[i4] pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. 12 Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.

  
Išnašos:
1Jn 2,1: Kana – mažas miestelis netoli Nazareto.
2Jn 2,4: O kas man ir tau? – pasakymas, dažnai pasitaikąs biblinėje kalboje. Jis čia reiškia: Palūkėk, nesiskubink! Moterie – pas mus neįprastas sūnaus kreipinys į motiną. Jis pasikartoja ir Jn 19,26. Manoma, jog tai aliuzija į Pradžios knygą (3,15), kalbančią apie būsimą moterį – piktosios dvasios nugalėtoją. Tas kreipinys ypač svarbiais atvejais (pradedant viešąjį veikimą ir mirštant) kaip tik pabrėžia Marijos didybę ir ryšį su pirmąja Ieva.
3Jn 2,6: Saikas (gr. metretes) – apie 38-40 litrų.
4Jn 2,11: Stebuklų – gr. ženklų. Toliau bus vartojamas šis Jn būdingas terminas nuostabiems Viešpaties darbams pažymėti. Jn ypač pabrėžė stebuklų dvasinę prasmę – jie amžinojo išganymo ženklai.
5Jn 2,17: Čia matome šventos rūstybės pavyzdį.
6Jn 2,19-2,21: Pačioje savo viešojo darbo pradžioje Jėzus žino visa, kas jo laukia, ir jau kalba apie savo mirtį ir prisikėlimą.
7Jn 2,23: Jo vardą – jį (iškilminga semitinė forma).
8Jn 2,24: Jais nepasitikėjo, arba savęs jiems nepatikėjo, t. y. neapreiškė jiems savo pasiuntinybės paslapčių.
  
Paralelinės vietos:
Jn 2,13-22: Mt 21,12-13;Mk 11,11.15-17;Lk 19,45-46;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 2