10 Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėse, nuniokokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai! Nugenėkite nukarusias šakas, nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI. 11 „Ai, su manim abeji elgėsi labai neištikimai, – ir Izraelio, ir Judo namai, – tai VIEŠPATIES žodis“. 12 VIEŠPATIES išsigynė,[i1] sakydami: „Nė būti jo nėra! Neištiks mūsų jokia nelaimė, – nematysime nei kalavijo, nei bado. 13 Pranašai tik vėjus gaudo, ne žodis iš Dievo jų kalba. Teištinka jų grasinimai juos pačius!“ 14 Todėl VIEŠPATS, Galybių Dievas, taip prabilo: „Kadangi jie tai pasakė, štai savo žodžius tavo lūpose paversiu ugnimi. Šita tauta yra malkų krūva, kurią ugnis suris! | 
