BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 22

 Jeremijo knyga
  
Jer 22

19 Jo laidotuvės bus kaip asilo,[i8]

išvilks jį ir išmes už Jeruzalės vartų“.

  
Išnašos:
1Jer 22,6: Gileadas ... Libanas: abu kraštai buvo garsūs savo miškais ir medžiais.
2Jer 22,6: Gileadas ... Libanas: abu kraštai buvo garsūs savo miškais ir medžiais.
3Jer 22,10: Mirusysis: karalius Jošijas. Jo įpėdinis, Jehoahazas, – tas, kuris išeina, – buvo faraono Neko’o ištremtas į Egiptą, kur ir mirė. Žr. 2 Kar 23,31-33.
4Jer 22,11: Šalumas: Jehoahazas vadinamas Šalumu tik šitame tekste. Atrodo, kad tai buvo jo gimtasis vardas, o Jehoahazo vardu buvo pavadintas, kai tapo karaliumi.
5Jer 22,13: Be atlygio ... : arba priverstiniu darbu karaliaus labui, arba nemokant suderėtos algos. Nepaisant skurdo, sukelto Judo karalystėje dėl duoklės svetimiesiems, Jehojakimas statėsi prabangius rūmus Jeruzalėje ( 14-oji eilutė). Visuomeninis neteisingumas, – karalių ir didžiūnų skriaudos liaudžiai, – buvo dingstis pranašiškai pasmerkti karalius ir didžiūnus (17 eil.).
6Jer 22,15-22,16: Karalius Jošijas įvedė religinę ir visuomeninę reformą. Jo valdymo metu Judo karalystėje vyravo medžiaginė gerovė be išnaudojimo. Jošijas įkūnijo karalystės idealą.
7Jer 22,18: Ai, mano broli! Ai, sese!: įprastiniai mirusiojo apraudojimo šauksmai.
8Jer 22,19: Laidotuvės kaip asilo ... : asilo laidotuvės – jokios laidotuvės, – asilo lavonas buvo išmetamas už miesto į šiukšlyną. Pranašavimas atspindi žmonių laikyseną Jehojakimo atžvilgiu, o ne istorinę tikrovę. Pasak 2 Kar 24,5 teksto, Jehojakimas buvo palaidotas tėvų kape Jeruzalėje. Galbūt jo kapas buvo Nebukadnezaro išniekintas.
9Jer 22,20-22,23: Jeremijas ragina Jeruzalę lipti ant Libano kalnų, Bašano aukštumų bei Abarimų, – ant aukščiausių vietų šiaurėje, šiaurryčiuose ir pietryčiuose, – kad pamatytų savo ‘meilužių’ – Judo karalystės savanaudžių vadų, vadinamų ganytojais, likimą. Tai buvo 597 m. prieš Kristų. Žr. Jer 2,8. Nebukadnezarui ištrėmus į Babiloniją Jehojachiną, Jeruzalė išliko nesunaikinta (23-ioji eilutė). Jeruzalė buvo sunaikinta 587 m. prieš Kristų – dešimčia metų vėliau (žr. 6-ąją eilutę).
10Jer 22,24: Konjahus: sutrumpintas Jehojachino vardas. Antspaudo žiedas: antspaudas, kurį nešiodavosi karaliai ir didžiūnai. Tam tikra prasme šis žiedas buvo didžiausias turtas ir nuolat ant rankos piršto. Viešpats sako, kad jis Jehojachiną atmes, nors Jehojachinas ir būtų taip vertingas. 24-30 eilučių data – trumpas trejeto mėnesių Jehojachino karaliavimas, prieš ištrėmimą į Babiloną.
11Jer 22,26: Tave ... su motina, kuri tave pagimdė: karalienė motina Judo karalystėje turėdavo ypatingą vaidmenį. Karalių knygose ji paprastai minima vardu kartu su karaliumi. Žr. 1 Kar 15,2; 2 Kar 18,2. Jehojachinas mirė Babilone.
12Jer 22,30: Bevaikis: Jehojachinas vadinamas bevaikiu, nes nė vienas jo palikuonis nebuvo karaliumi. Ezekielio knyga rodo, jog Judo karalystės tremtiniai Babilonijoje vylėsi, kad Jehojachinas sugrįš į Jeruzalę ir karaliaus Dovydo soste. Jeremijo pranašystė turi tikslą sunaikinti šią viltį (žr. Jer 28,4). Tremtyje Jehojachinui gimė septyni sūnūs. Jo vaikaitis Zerubabelis kurį laiką valdė potremtinę judėjų bendruomenę. Jis buvo vadinamas valdytoju, ne karaliumi.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 22