31 O jūs – ši karta, imkite į širdį VIEŠPATIES žodį: „Argi Izraeliui aš tarsi dykuma buvau, lyg tamsybių šalis? Kodėl manoji tauta sako: 'Esame laisvi! Daugiau pas tave neateisim'? 32 Ar gali pamiršti mergaitė savo puošmenas ir nuotaka savo kaspinus? Tačiau manoji tauta mane pamiršo jau kadai kada. 33 Kaip lengvai tu kelią surandi, kai ieškai meilužių! Savo nedorumu mokei tu savojo elgesio net pačias nedoriausias moteris! 34 Net tavųjų drabužių kraštai apskretę krauju nekaltų varguolių! Ne vagys jie, pagauti įsilaužiant, 35 o vis dėlto sakai: 'Aš esu nekalta! Jo pyktis tikrai manęs nepalietė!' Štai teisiu aš tave dėl to, kad sakei: 'Nenusidėjau'“. 36 Ko taip bėginėji, kaitaliodama savo kelius! Tu būsi ir Egipto apvilta, kaip turėjai apsivilti Asirija. 37 Ir iš ten išeisi susiėmus rankomis galvą, nes VIEŠPATS atmetė tuos, kuriais tu pasitiki. Gero iš jų nesulauksi! |