Jeremijo malda 23 Aš žinau, VIEŠPATIE, kad ne žmogus sau kelią nulemia. Gyvenimo kelio žmogus negali nei pasirinkti, nei gyvenime savuosius žingsnius pakreipti. 24 Pataisyk mus, VIEŠPATIE, tačiau su saiku, ne su pykčiu, idant mūsų niekais nepaverstum. 25 Savo pyktį išliek ant tautų, kurios tavęs nepripažįsta, ir ant tų karalijų, kurios tavojo vardo nesišaukia. Juk jos surijo Jokūbą – sunaikino jį, nusiaubė jo sodybas! |