Ieškoti Dievo ir vengti pikta 1 Mylėkite teisumą,[i1] žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. 2 Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. 3 Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. 4 Juk išmintis niekad neis į piktavalę sielą nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne. 5 Juk šventoji auklėjimo dvasia[i2] bėgs nuo apgaulės, pasitrauks nuo kvailų svarstymų, – bus ateinančios neteisybės[i3] išguita. 6 Juk išmintis yra žmogų mylinti dvasia, tačiau ji neatleidžia piktažodžiautojo nuo jo žodžių kaltės, nes Dievas yra jo slapčiausių minčių liudytojas, – tikrai stebi žmogaus širdį ir klausosi jo liežuvio. 7 [i4]Juk VIEŠPATIES dvasia pripildo pasaulį, ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako, | 
