|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Išėjimo knyga | Skyrius: |  | 33 |  |
| | Išėjimo knyga | | | | | Iš 33 | Viešpaties Artumas Palapinėje 7 [i1]Mozė paimdavo Palapinę ir pastatydavo ją už stovyklos – toli nuo stovyklos. Ji buvo vadinama Susitikimo palapine. Kai tik norėdavo pasitarti su VIEŠPAČIU, eidavo į Susitikimo palapinę, esančią už stovyklos. 8 Kada tik Mozė eidavo į Susitikimo palapinę, visi žmonės pakildavo ir atsistodavo, kiekvienas prie savo palapinės angos, ir lydėdavo akimis Mozę, kol jis įeidavo į Palapinę. 9 Mozei įėjus į Palapinę, nusileisdavo debesies stulpas ir stovėdavo prie Palapinės įėjimo, o VIEŠPATS kalbėdavosi su Moze. 10 Kai žmonės pamatydavo debesies stulpą, stovintį prie Palapinės angos, visi pakildavo ir puldavo kniūbsčia, kiekvienas prie savo palapinės angos. 11 VIEŠPATS kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalba su savo bičiuliu. Paskui jis sugrįždavo į stovyklą, bet jo jaunas padėjėjas Jozuė, Nuno sūnus, nepajudėdavo iš Palapinės. | | | | | Išnašos: | | 1 | Iš 33,7-33,11: Susitikimo palapinė čia minima, numatant jos pastatymą, aprašytą tolesniuose skyriuose. | | 2 | Iš 33,14: ... aš pats: pažodžiui mano veidas, t. y. Dievo Artumas. | | 3 | Iš 33,23: ... pamatysi mano nugarą: žmogus gali matyti Dievo šlovę, kurią atspindi kūrinija, bet jo veido, t. y. Dievo, koks jis pats yra, mirtingas žmogus negali matyti. Žr. 1 Kor 13,12. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Išėjimo knyga | Skyrius: | | 33 | |
| Išėjimo knyga | Skyrius: | | 34 | |
| | Išėjimo knyga | | | | | Iš 34 | 5 VIEŠPATS, nužengęs debesyje, buvo ten su juo ir ištarė savo vardą „VIEŠPATS“. 6 Ir VIEŠPATS praėjo prieš jį, tardamas: „VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, 7 lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos“. 8 Mozė tuojau pat nusilenkė lig žemės ir pagarbino. 9 Jis tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, prašyčiau, Viešpatie, teeina Viešpats su mumis, nors ši tauta ir yra kietasprandė. Atleisk mūsų kaltę ir mūsų nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą“. 28 Jis išbuvo ten su VIEŠPAČIU keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgydamas nei duonos, negerdamas nei vandens. Jis užrašė ant lentelių Sandoros žodžius – Dešimt įsakymų. | | | | | Išnašos: | | 1 | Iš 34,13: ... šventuosius stulpus: Ašera buvo kanaaniečių deivė. Jos garbei buvo statomi mediniai stulpai, hebrajiškai ašerot, lygiai kaip dievo Baalo garbei buvo statomi paminkliniai akmenys, hebrajiškai mazzebot. Vieni ir kiti buvo statomi prie aukuro kanaaniečių šventovėje. | | 2 | Iš 34,14: Viešpats yra Pavydusis: žr. Iš 20,5 paaiškinimą; taip pat Ez 39,25. | | 3 | Iš 34,22: Savaičių iškilmė: Padėkos šventė už pjūtį, švęsta septynias savaites, arba penkiasdešimt dienų, nuo pjūties pradžios. Graikiškai ši šventė buvo vadinama Pentekoste, t. y. Penkiasdešimt {dienų}, ir sutapo su Įstatymo davimu ant Sinajaus kalno, penkiasdešimt dienų po pirmienų atnašavimo. Žr. Kun 23,10-11; Įst,16,9. | | 4 | Iš 34,33: Mozė užsidengė veidą gaubtuvu: Apaštalas Paulius rašo, kad tikroji Mozės ir pranašų raštų prasmė dar tebėra paslėpta nuo netikinčių žydų. Žr. 2 Kor 3,7-18. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Išėjimo knyga | Skyrius: | | 34 | |
|
|
|
|
