²² VIEŠPATS sakė Mozei: „Taip sakysi izraeliečiams: 'Jūs patys matėte, kad aš kalbėjau su jumis iš dangaus. ²³ Todėl nedirbsite kitų dievų iš sidabro, nei dievų iš aukso nesidirbsite. ²⁴ Tik aukurą iš žemių man padirbsi ir aukosi ant jo savo deginamąsias atnašas bei bendravimo atnašas, savo avis bei jaučius. Aš pas tave ateisiu ir tave palaiminsiu kiekvienoje vietoje, kur noriu^[i3], kad mano vardas būtų minimas. ²⁵ O jei statysi man aukurą iš akmens, nedirbk jo iš tašytų akmenų, nes, panaudodamas kaltą, juos suterši. ²⁶ Nelipsi prie mano aukuro laiptais, idant nebūtų atidengtas tavo nuogumas“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Nuostatai apie vergus

¹ „Šie yra nuostatai,^[i1] kuriuos tu jiems perduosi:

² Jei nusiperki vergą hebrajų, jis tarnaus šešerius metus, bet septintaisiais jam bus duota laisvė be išsipirkimo. ³ Jei ateina nevedęs, jis išeis nevedęs; jei ateina vedęs, tada jo žmona išeis drauge su juo. ⁴ Jei jo šeimininkas duoda jam žmoną ir ji pagimdo jam sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai priklausys jos šeimininkui, o jis išeis vienas. ⁵ Betgi jei vergas pasako: 'Aš myliu savo šeimininką, žmoną ir vaikus, aš nenoriu būti laisvas', ⁶ jo šeimininkas nuves jį prieš Dievą.^[i2] Jis bus privestas prie durų ar durų staktų, ir jo šeimininkas yla perdurs jam ausį.^[i3] Tada jis tarnaus šeimininkui visą gyvenimą.

⁷ Jei kas parduos savo dukterį į verges, ji neišeis laisva, kaip išlaisvinami vyrai vergai. ⁸ Jei ji nepatiktų savo šeimininkui, kuris sau ją buvo pasiskyręs,^[i4] tada jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturės teisės ją parduoti pašaliečiams, nes su ja apgaulingai pasielgė. ⁹ Jei jis paskirtų ją savo sūnui, tada elgsis su ja kaip su dukterimi. ¹⁰ Jei kas paimtų kitą žmoną, jis nesumažins pirmosios žmonos maisto, drabužių ar vedybinių teisių. ¹¹ O jei tų trijų dalykų jai nepadarytų, ji išeis laisvėn veltui, be išsipirkimo“.

Smurto veiksmai

¹² „Kas mirtinai sumuša žmogų, turi būti nubaustas mirtimi. ¹³ Jei tai padarė ne iš pasalų, bet Dievui leidus pakėlė ranką, paskirsiu tau vietą, į kurią jis galėtų pabėgti. ¹⁴ Betgi jei kas nors apgalvotai užpultų ir klastingai kitą užmuštų, paimsi jį net nuo mano aukuro nubausti mirtimi.

¹⁵ Kas užgauna tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.

¹⁶ Kas pagrobia žmogų, – nesvarbu ar jį būtų pardavęs, ar dar tebelaiko, – bus nubaustas mirtimi.

¹⁷ Kas keikia tėvą ir motiną, bus nubaustas mirtimi“.

Bausmės už sužalojimus

¹⁸ „Jei vyrai susivaidytų ir vienas jų taip užgautų kitą akmeniu ar kumščiu, kad užgautasis nors ir nemirtų, bet turėtų gultis į lovą, ¹⁹ jei jis išgytų ir vaikštinėtų, pasiremdamas lazda, po lauką, tada užgavusysis nebus baudžiamas. Tačiau jis turės jam atlyginti už laiko netektį ir pasirūpinti jo išgijimu.

²⁰ Jei savininkas primuštų savo vergą ar vergę lazda ir vergas tuojau pat mirtų, jis bus nubaustas. ²¹ Tačiau jei vergas išliktų dieną ar dvi gyvas, savininkas neturi būti baudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

²² Jei besimušantys vyrai užgautų nėščią moterį ir ją ištiktų persileidimas, betgi kitokio sužalojimo nebūtų, kaltasis turės mokėti tiek, kiek iš jo reikalaus moters vyras teisėjų akivaizdoje. ^23 [i5]Tačiau jei sužalotų, tuomet atiduosi gyvybę už gyvybę, ²⁴ akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją, ²⁵ nudeginimą už nudeginimą, žaizdą už žaizdą, mėlynę už mėlynę.

²⁶ Jei savininkas duotų savo vergui ar vergei į akį ir ją išmuštų, jis turės duoti vergui laisvę už akį. ²⁷ Jei savininkas išmuštų savo vergui ar vergei dantį, jis turės duoti vergui laisvę už dantį.

²⁸ Jei jautis subadytų mirtinai vyrą ar moterį, tas jautis turi būti užmuštas akmenimis; jo mėsa nebus valgoma. Jaučio savininkas bus nekaltas. ²⁹ Betgi jei jautis, kuris praeityje yra subadęs žmones, ir savininkas, nors ir įspėtas, nebuvo jo uždaręs, užmuštų vyrą ar moterį, tuomet ne tik tas jautis turi būti užmuštas akmenimis, bet ir jo savininkas turi būti nubaustas mirtimi. ³⁰ Tačiau jei savininkui būtų leista išsipirkti, tada jis sumokės tiek, kiek uždėta jo gyvybei išpirkti. ³¹ Jei jautis subadytų mažametį – berniuką ar mergaitę, su jo savininku bus pasielgta pagal tą patį nuostatą. ³² Jei jautis subadytų vergą ar vergę, jaučio savininkas sumokės vergo savininkui trisdešimt sidabrinių šekelių, o jautis bus užmuštas akmenimis.

³³ Jei kas paliktų atvirą duobę ar, iškasęs duobę, jos neuždengtų ir jautis ar asilas į ją įpultų, ³⁴ tada duobės savininkas turės atsilyginti, – sumokės kainą savininkui, bet pasiims sau nugaišusį gyvulį.

³⁵ Jei kieno nors jautis sužeistų kaimyno jautį ir šis nugaištų, tada jiedu gyvąjį jautį parduos ir jo kainą pasidalys; nugaišusįjį jautį irgi pasidalys. ³⁶ Betgi jei yra žinoma, kad tas jautis jau praeityje buvo įpratęs badyti ir savininkas nebuvo jo uždaręs, tada savininkas turės atiduoti jautį už jautį, bet pasiims sau nugaišusį gyvulį. ³⁷ Jei kas pavogtų jautį bei avį ir papjautų ar parduotų, vagis turės atiduoti penkis jaučius už vieną jautį ir keturias avis už vieną avį“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ „{Jei vagis, užkluptas besilaužiantis į namus, būtų mušamas ir numirtų, nėra kraujo kaltės. ² Bet jei tai įvyktų saulei patekėjus, yra kraujo kaltė.}^[i1]

{Vagis} turės atsilyginti už vagystę, bet jei neturėtų kuo tai padaryti, bus parduotas už savo vagystę. ³ Jei pavogtas gyvulys, – ar tai būtų jautis, ar asilas, ar avis, – būtų rastas pas jį gyvas, {vagis} turės atsilyginti dvigubai.

⁴ Jei kas paleistų savo galvijus ganytis kito žemėje ir nuganytų lauką ir vynuogyną, jis turės atsilyginti tuo, kas geriausia jo paties lauke ir vynuogyne.

⁵ Jei kiltų gaisras ir taip persimestų į erškėtynus, kad sunaikintų ar javų gubas, ar nepjautus javus, ar patį lauką, kas ugnį užkūrė, turės už viską atlyginti.

⁶ Jei kas pavestų kaimynui saugoti pinigus ar daiktus ir jie iš kaimyno namo būtų pavogti, tada vagis, jei sugautas, turės atiduoti dvigubai. ⁷ O jei vagis nebūtų pagautas, namų šeimininkas turės būti nuvestas Dievui^[i2] prisiekti, kad jis pats nepakėlė rankų į savo kaimyno nuosavybę.

⁸ Visais neteisėto pasisavinimo atvejais, – ar tai liestų jautį, asilą, avį, drabužį, ar bet kokį nuostolį, apie kurį vienas teigia: 'Tai yra mano!' – abu pateiks savo bylą Dievui. Tas, kurį Dievas pripažins kaltu, turės savo kaimynui dvigubai atlyginti.

^9 [i3]Jei kas pavestų kaimynui saugoti asilą, jautį ar bet kokį kitą gyvulį ir gyvulys nugaištų ar būtų sužalotas, ar būtų pagrobtas, niekam nematant, ¹⁰ tuomet priesaika VIEŠPATIES akivaizdoje turės išspręsti tarp jų, kad saugotojas nepakėlė rankos į savo kaimyno nuosavybę. Savininkas turės sutikti, o anam nereikės nuostolio atlyginti. ¹¹ Bet jei {gyvulys} buvo pavogtas iš jo, saugotojas turės atlyginti jo savininkui. ¹² Jei {gyvulys} buvo žvėrių sudraskytas, teatneša jį kaip įrodymą. Už tai, kas sudraskyta, nereikės atlyginti.

¹³ Jei kas pasiskolintų {gyvulį} iš kaimyno ir jis, savininkui su juo nesant, būtų sužalotas ar nugaištų, jis turės atlyginti. ¹⁴ O jei savininkas buvo su juo, tada atlyginti nereikės. Bet jei buvo pasamdytas, jam priklauso samdinio mokestis už darbą“.

Visuomeniniai nuostatai

¹⁵ „Jei kas suvedžiotų mergelę, kuri nėra susižiedavusi, ir sueitų su ja, turės mokėti už ją nuotakos kainą ir paimti žmona. ¹⁶ Bet jei jos tėvas atsisakytų ją duoti suvedžiotojui, jis vis tiek turės mokėti įprastinę nuotakos kainą, mokamą už mergeles.^[i4]

¹⁷ Nepaliksi gyvos kerėtojos.

¹⁸ Kas sueina su gyvuliu, turi būti nubaustas mirtimi.

¹⁹ Kas aukotų atnašas bet kokiam kitam dievui, o ne vienam VIEŠPAČIUI, bus pasmerktas sunaikinti.

²⁰ Nevarginsi ir nekamuosi ateivio, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje. ²¹ Neskriausite našlės ar našlaičio. ²² Jei tu juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą. ²³ Degsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju. Jūsų žmonos taps našlėmis, o jūsų vaikai našlaičiais.

²⁴ Kai skolinsi mano žmonėms, savo vargšams, nesielgsi su jais kaip skolintojas, nereikalausi iš jų palūkanų. ²⁵ Jei paimtumei savo kaimyno apdarą kaip užstatą, turi jį sugrąžinti jam prieš saulei nusileidžiant, ²⁶ nes šis apdaras yra jo vienintelė antklodė apsikloti. Kuo gi jis užsiklos eidamas miegoti? Todėl kai jis manęs šauksis, išgirsiu, nes aš gailestingas.

²⁷ Neplūsi Dievo^[i5] nei keiksi savo tautos valdovo“.

Pirmienos ir pirmagimiai

²⁸ „Nenudelsi atnašų iš savo pjūties derliaus ir vyno iš spaudyklos srauto.

Atiduosi man savo pirmagimį sūnų. ²⁹ Darysi tą patį su savo jaučiais ir avimis. Per septynias dienas jis pasiliks su savo motina, bet aštuntą dieną turi jį man atiduoti.

³⁰ Jūs būsite man pašvęsti žmonės. Todėl nevalgysite jokios žvėrių sudraskytos mėsos. Šunims ją išmesite“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisingumas ir dorumas

¹ „Nenešiosi melagingų paskalų. Neištiesk rankos nedorėliui, liudydamas už smurtą. ² Neseksi daugumos pavyzdžiu kaip dingstimi, darydamas pikta; nesiremsi dauguma, liudydamas byloje, nepažeisi teisingumo. ³ Nebūsi byloje šališkas nei vargšui.

⁴ Jei užtiktum paklydusį savo priešo jautį ar asilą, parvesi jį jam.

⁵ Jei pastebėtum pargriuvusį po našta savo priešininko asilą, nepalik priešininko vieno, – turi jam padėti asilą pakelti.

⁶ Nepažeisi savo beturčių teisių jų bylose. ⁷ Saugokis ką nors neteisingai apkaltinti, nežudyk nekalto ir doro žmogaus, nes aš skriaudėjo nepateisinsiu. ⁸ Neimsi kyšių, nes kyšiai apakina pareigūnus ir iškraipo teisiųjų reikalą.

⁹ Neskriausi ateivio. Juk jūs gerai žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“.

Religiniai nuostatai

¹⁰ „Per šešerius metus sėsi savo žemę ir imsi jos derlių, ¹¹ bet septintais metais leisi jai pasilsėti ir pūdymauti. Tesimaitina iš jos jūsų beturčiai ir teėda laukiniai gyvuliai, kas nuo beturčių atliks. Taip pasielgsite ir su vynuogynais, ir alyvmedžių sodais.

¹² Per šešias dienas dirbsi savo darbus, bet septintą dieną turi ilsėtis, idant tavo jautis bei asilas turėtų poilsio ir tavo vergas bei ateivis galėtų atsigauti. ¹³ Įsimink visa, ką tau pasakiau. Kitų dievų vardo neminėk, tenepasigirsta jis iš tavo lūpų.

^14 [i1]Tris kartus per metus švęsi man iškilmę. ¹⁵ Švęsi Neraugintos duonos šventę. Kaip tau įsakiau, valgysi neraugintą duoną per septynias dienas Abibo mėnesį paskirtu laiku, nes tada tu išėjai iš Egipto.

Nė vienas nepasirodys mano akivaizdoje^[i2] tuščiomis rankomis.

¹⁶ Švęsi Pjūties šventę, – {šventę} pirmienų savo triūso ir lauko pasėlių. Švęsi Derliaus šventę metų pabaigoje, kai būsi surinkęs iš laukų savo triūso vaisius. ¹⁷ Tris kartus per metus visi tavo vyriškiai pasirodys Viešpaties DIEVO akivaizdoje.

¹⁸ Neatnašausi mano aukų kraujo su rauginta duona nei paliksi mano iškilmės aukų taukus lig ryto.

¹⁹ Į VIEŠPATIES, savo Dievo, Namus atneši rinktines savo žemės pirmienas.

Nevirsi ožiuko jo motinos piene“.^[i3]

Atpildas už ištikimybę

²⁰ „Tikėk manimi, aš siunčiu angelą pirma tavęs saugoti tave kelyje ir nuvesti tave į vietą, kurią paruošiau. ²¹ Būk jam atidus ir klausyk jo balso. Nemaištauk prieš jį, nes jis neatleis jūsų nusikaltimo. Jis turi mano vardą.^[i4]

²² Bet jei paklusi jo balsui ir darysi visa, ką sakau, tada aš būsiu priešas tavo priešų ir nedraugas tavo nedraugų.

²³ Kai mano angelas, eidamas pirma tavęs, atves tave pas amoriečius, hetitus, perizitus, kanaaniečius, hivitus bei jebusitus ir aš juos išnaikinsiu, ²⁴ tu nesilenksi jų dievams, jų negarbinsi ir neseksi jų apeigų, bet juos nuversi ir jų stulpus^[i5] sutrupinsi. ²⁵ Garbinsite VIEŠPATĮ, savo Dievą. Aš laiminsiu tavo duoną ir tavo vandenį. Nuo tavęs atitrauksiu ligas. ²⁶ Tavo žemėje nė viena moteris nekentės persileidimo nei nevaisingumo. Duosiu tau džiaugtis per visą gyvenimą. ²⁷ Pasiųsiu savo baimę pirma tavęs, sugluminsiu visas tautas, su kuriomis susidursi, ir priversiu tavo priešus nuo tavęs bėgti. ²⁸ Pasiųsiu marą^[i6] pirma tavęs hivitams, kanaaniečiams ir hetitams išvaryti. ²⁹ Neišvarysiu jų tau iš akių per vienerius metus, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų tau žalingų laukinių žvėrių. ³⁰ Pamažu juos varysiu tau iš akių, kolei tu pagausėsi ir paveldėsi kraštą. ³¹ Nustatysiu tavo sienas nuo Nendrių jūros^[i7] iki Filistinų jūros ir nuo dykumos iki {Eufrato} Upės. Tau į rankas perduosiu krašto gyventojus, o tu juos išvarysi sau iš akių. ³² Nedarysi su jais ar jų dievais jokios sandoros. ³³ Tavo krašte jie neliks gyventi, kad nepaskatintų tavęs man nusidėti, nes jei jų dievus imtum garbinti, tai tau tikrai būtų spąstai“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>