BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 19 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išėjimo knygaSkyrius: 17

 Išėjimo knyga
  
Iš 17

Vanduo iš uolos

1 Iš Sino dykumos visa izraeliečių bendrija keliavo sustodami, kaip VIEŠPATS vedė. Jie apsistojo Refidimuose, bet čia nebuvo vandens žmonėms atsigerti. 2 Žmonės barėsi ant Mozės ir sakė: „Duok mums vandens gerti!“ Mozė jiems atsakė: „Ko jūs mane barate? Kam gi mėginate VIEŠPATĮ?“ 3 Betgi čia žmonės troško be vandens ir murmėjo prieš Mozę, sakydami: „Nejau išvedei iš Egipto troškuliu nužudyti mus ir mūsų vaikus, ir mūsų galvijus?“ 4 Mozė šaukėsi VIEŠPATIES ir sakė: „Ką aš turiu daryti su šia tauta? Dar truputį, ir jie ims mane akmenimis mušti“. 5 O VIEŠPATS tarė Mozei: „Eik ir atsistok prieš žmones. Pasiimk su savimi keletą Izraelio seniūnų, laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į Nilą, ir eik. 6 Tikėk manimi, aš stovėsiu ten prieš tave ant uolos prie Horebo. Suduok į uolą, ir ištekės iš jos vanduo žmonėms atsigerti“. Mozė Izraelio seniūnų akivaizdoje taip ir padarė. 7 Jis pavadino tą vietą Masa[i1]ir Meriba[i2] dėl to, kad izraeliečiai barėsi ir mėgino VIEŠPATĮ, sakydami: „Ar yra VIEŠPATS tarp mūsų, ar ne?“

Mūšis su Amaleku

8 Tada atžygiavo Amalekas[i3] ir kovojo su Izraeliu prie Refidimų. 9 Mozė tarė Jozuei: „Parink mums vyrų, išeik ir kovok su Amaleku. Rytoj aš atsistosiu ant kalvos su Dievo lazda rankoje“. 10 Jozuė padarė, kaip Mozė jam liepė, ir kovojo su Amaleku, o Mozė, Aaronas ir Huras tuo tarpu palypėjo ant kalvos. 11 Kada tik Mozė laikydavo iškeltą ranką, Izraelis buvo pergalingas, o kada tik jis ranką nuleisdavo, Amalekas buvo pergalingas. 12 Mozės rankos taip pailso, kad jiedu paėmė akmenį, padėjo prie Mozės, ir jis ant jo atsisėdo. Aaronas ir Huras parėmė jo iškeltas rankas, vienas iš vieno šono, o kitas iš kito šono. Taip jo rankos liko tvirtos iki pat saulėlydžio. 13 Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą kalaviju.

14 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Įrašyk tai į knygą kaip atminimą ir, Jozuei girdint, perskaityk: 'Aš visiškai išnaikinsiu po dangumi Amaleko atminimą'“. 15 Mozė pastatė ten aukurą ir praminė jį vardu „VIEŠPATS yra mano vėliava“.[i4] 16 Jis tarė: „VIEŠPATS ima į ranką savo vėliavą. VIEŠPATS kovos su Amaleku per kartų kartas“.

  
Išnašos:
1Iš 17,7: Masa ... Meriba: hebrajiški vietovardžiai – Išmėginimo {vieta} ir Barnio {vieta}.
2Iš 17,7: Masa ... Meriba: hebrajiški vietovardžiai – Išmėginimo {vieta} ir Barnio {vieta}.
3Iš 17,8: Amalek{as}: amalekitai buvo senieji pietinės Palestinos ir Sinajaus pusiasalio gyventojai. Žr. Sk 24,20.
4Iš 17,15: Hebrajiškai Jahvė nissi.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išėjimo knygaSkyrius: 17