Edomo teismas

¹ Kas tasai,^[i1] kuris ateina iš Edomo,

raudonais drabužiais iš Bozros?

Spindinčiu apdaru,

žengia visoje savo didybėje:

„Tai aš – skelbiantis teisumą,

galingasis gelbėtojas“.

² Bet kodėl tavasis apdaras toks raudonas,

o tavo drabužiai lyg traiškančio spaudykloje vynuoges?

³ „Aš vienas traiškiau vynuoges spaudykloje,

iš tautų nė viena nebuvo su manimi.

Jas traiškiau pagautas narso,

mindžiojau pykčio pilnas.

Jų trykštantis kraujas aptaškė man drabužius

ir sutepė manąjį apdarą.

⁴ Nes keršto diena buvo mano širdyje, –

atpirkimo metai buvo atėję.

⁵ Dairiausi aplinkui, bet nebuvo kas man padėtų,

ir sutrikau, kad nebuvo nė vieno, kas mane paremtų.

Vien manoji ranka atnešė pergalę,

mano paties pyktis buvo atspara.

⁶ Savo narsu sutrypiau tautas,

sutriuškinau jas savo pykčiu,

kraują jų išliejau ant žemės“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>