5 Aš esu VIEŠPATS ir nėra kito, – be manęs, nėra Dievo! Aš – tas, kurs tave apginkluoju, nors tu manęs ir nepažįsti, 7 Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas,[i3] – aš – VIEŠPATS – visa tai padarau. 8 Rasokite, dangūs, iš aukštybių ir, debesys, išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tegu išželdina teisumą.[i4] Aš, VIEŠPATS, tai padariau. Dievas – Visatos ir istorijos Viešpats/ 9 Vargas tam, kurs bylinėjas[i5] su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! Argi molis sako puodžiui: 'Ką tu iš manęs darai?' arba 'Tavo dirbinys neturi ąsos'? 18 Nes šitaip kalba VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų, – jis – Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, – davė jai pradžią, – jis – tas, kuris nesukūrė jos tyrlaukių,[i9] bet padarė gyvenamą: „Aš VIEŠPATS, be manęs, nėra kito! 21 Eikit šen, drauge pasitarę, pasakykite! Kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi tai ne aš, VIEŠPATS, be kurio, nėra kito Dievo? Tik aš vienas – teisingas ir išvaduojantis Dievas! 22 Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes Dievas aš, – kito nėra! 23 Prisiekiau savim, mano lūpos ištarė tiesą – neatšaukiamą žodį: 'Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manim prisieks kiekvienas liežuvis'. 24 Man sakys: 'Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą'. Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta. 25 Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“. | 
