Apie pirmalaikę mirtį

⁷ Bet teisusis, nors ir pirma laiko mirtų,

ras poilsį.

⁸ Juk ne ilgas gyvenimas teikia garbingą senatvę,

ji negali būti matuojama metais.

⁹ Žmogaus išmintis yra jo žili plaukai

ir gyvenimas be dėmės yra tikra senatvė.

^10 [i1]Tapęs brangus Dievui, jis buvo jo mylimas,

kadangi gyveno tarp nusidėjėlių, jis buvo paimtas.

¹¹ Išplėštas, kad pikta neiškraipytų jo supratimo

ar apgaulė nesuviliotų jo sielos.

¹² Juk pikto žava užtemdo tai, kas gera,

ir negeri norai sugadina nekaltą protą.

¹³ Tapęs tobulas per trumpą laiką,

jis pasiekė ilgo gyvenimo pilnatvę;

¹⁴ VIEŠPAČIUI patiko jo siela,

todėl jis išskubino jį iš nedoros aplinkos.

Bet žmonės, tai matydami, nesuprato,

toks dalykas neatėjo jiems į širdį.

¹⁵ Juk malonė ir gailestingumas laukia išrinktųjų,

jis rūpinasi savo šventaisiais.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>