BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 07 30 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išėjimo knygaSkyrius: 3

 Išėjimo knyga
  
Iš 3

1 Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo – Dievo kalno.[i1] 2 Viešpaties angelas[i2] jam pasirodė degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė. 3 Mozė sau tarė: „Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega“.

Dievas pašaukia Mozę

4 Kai VIEŠPATS pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti, Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: „Moze, Moze!“ – „Aš čia!“ – tas atsiliepė. 5 Tada jis tarė: „Neik arčiau! Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė! 6 Aš esu Dievas tavo tėvo, – jis toliau kalbėjo, – Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo“. Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.[i3]

7 O VIEŠPATS tęsė: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, 8 nužengiau išgelbėti iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi,[i4] į šalį kanaaniečių, hetitų, amoriečių, perizitų, hivitų ir jebusitų.

Dievas apreiškia savo Vardą

13 „Betgi, – Mozė sakė Dievui, – kai nueisiu pas izraeliečius ir sakysiu jiems: 'Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus', – ir jie manęs klaus: 'Koks yra jo vardas?' – ką aš jiems pasakysiu?“ 14 [i6]Dievas Mozei tarė: „Aš esu, kuris esu. – Ir jis tęsė. – Tu taip kalbėsi izraeliečiams: 'Aš Esu atsiuntė mane pas jus'“. 15 Dievas vėl kalbėjo Mozei: „Taip tu kalbėsi izraeliečiams: 'VIEŠPATS, jūsų protėvių Dievas – Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo – atsiuntė mane pas jus'.

Šis bus mano vardas per amžius,

šiuo vardu manęs šauksis visos kartos.

  
Išnašos:
1Iš 3,1: ... Dievo kalno: turbūt jis taip vadinamas dėl čia įvykusių Dievybės apsireiškimų, kaip antai šia proga ir vėliau, izraeliečiams išėjus iš Egipto.
2Iš 3,2: Viešpaties angelas matomas paties Dievo apsireiškimas ir kreipimasis į žmones. Kitose vietose kalbama apie Dievo angelą arba ir patį Dievą. Žr. Pr 16,7.13; Iš 14,19.24-25; Sk 22,22-35; Ts 6,11-18.
3Iš 3,6: Dievo pasirodymas sukeldavo mirties baimę, nes buvo tikima, kad žmogus, pamatęs Dievą, negali išlikti gyvas. Žr. Pr 32,30. Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo: Jėzus citavo ši tekstą prisikėlimui įrodyti, nes protėviai jau seniai yra gyvi Dieve, kuris yra gyvųjų Dievas. Žr. Mt 22,32; Mk 12,26; Lk 20,37.
4Iš 3,8: ... nužengiau: stilistinė priemonė nepaprastam Dievo įėjimui į žmonijos istoriją aprašyti. Žr. Pr 11,5.7. ... kraštą, tekantį pienu ir medumi: žemės derlingumo aprašas, tapęs patarle, kalbant apie Palestiną. Žr. Iš 13,5; Sk 13,27; Joz 5,6; Jer 11,5; 32,22; Ez 20,6.15.
5Iš 3,11: Kas aš toks, kad galėčiau ... : Mozė nuvokia užduoties sunkumus. Be to, būdamas bėglys iš Egipto, netikėjo galėsiąs pasiekti faraoną. Žr. taip pat Iš 2,14: jo paties tautiečiai su juo nesiskaitė.
6Iš 3,14-3,15: Aš esu, kuris esu!: šis Dievo pareiškimas yra asmeniško Dievo vardo Jahveh ištaka. Žodis jahveh yra veiksmažodžio hajah – lietuviškai būti – vienaskaitos trečiasis asmuo: jis yra. Taigi vardas Jahveh – Jahvė reiškia Jis Yra. Kai pats Dievas apie save kalba, jis vartoja pirmąjį vienaskaitos asmenį, t. y. Aš Esu. Vardas Jahvė nepabrėžia amžinosios Dievo būties, bet rodo į Dievo įėjimą ir Artumą istorijos įvykiuose. Taigi galėtume sakyti, kad vardas Jahvė apreiškia Dievą, kurio vardas yra: Aš Esu {įvykiuose dėl jūsų}. Septuaginta ji vertė žodžiu Kyrios, o Vulgata žodžiu Dominus – abu žodžiai reiškia Viešpats. Dievo vardą Jahvė verčiame žodžiu Viešpats ir rašome didžiosiomis raidėmis VIEŠPATS. Žydai iš pagarbos šiam Dievo vardui ilgainiui jo nebetarė ir nūdien netaria, bet vietoj jo ir nūdien sako Adonai, kurį versdami rašome mažosiomis raidėmis Viešpats.
7Iš 3,16: ... seniūnus izraeliečių vadovus, paprastai vyresnio amžiaus vyrus, žmonių atstovus, vyresniuosius.
8Iš 3,22: ... brangumynų: turbūt įvairios puošmenos.
9Iš 3,22: ... apiplėšdami: izraeliečiai atsiims atlygį už savo ilgą vergiją, o ir patys egiptiečiai juos apdovanos. Žr. Iš 12,33-36.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išėjimo knygaSkyrius: 3