{3}26 – Pašlovintas ir gyriaus vertas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, bus garbinamas tavo vardas per amžius, {4}27 nes tu teisus visur, ką mums padarei. Visi tavo darbai teisingi, tavo keliai tiesūs ir visi tavo sprendimai teisingi. {5}28 Padarei teisingus sprendimus visur, ką užleidai ant mūsų ir ant Jeruzalės, šventojo mūsų tėvų miesto. Teisingu sprendimu už mūsų nuodėmes visa tai padarei, {6}29 nes mes nusidėjome ir nusižengėme, – atsitolindami nuo tavęs, darėme visa, kas pikta. Tavo įsakymų nepaisėme, {7}30 nesilaikėme ir nedarėme, ką buvai įsakęs dėl mūsų pačių gero. {8}31 Todėl visur, ką tu užleidai ant mūsų, ir visur, ką mums padarei, tu pasielgei teisingai. {9}32 Atidavei mus į rankas mūsų priešų, nežabotiems ir bjauriems bedieviams, neteisingam karaliui, pikčiausiam visame pasaulyje. {10}33 Nūnai mes nedrįstame atverti burnos, gėda ir negarbė laukia tų, kurie tau tarnauja ir tave garbina. {11}34 Dėl savo švento vardo neatmesk mūsų amžinai, nepanaikink savo sandoros. {12}35 Neatitrauk savo gailestingumo nuo mūsų dėl savo bičiulio Abraomo, dėl savo tarno Izaoko ir dėl savo šventojo Izraelio. {13}36 Jiems tu pažadėjai padauginti palikuonis kaip dangaus žvaigždes, kaip smiltis ant jūros kranto. {14}37 Tačiau, Viešpatie, tapome mažesni už bet kokią tautą, esame pažeminti šiandien visame pasaulyje dėl savo nuodėmių. {15}38 Neturime nūnai nei kunigaikščio, nei pranašo, nei vado; nei deginamosios atnašos, nei aukos, nei aukojimo, nei smilkalų; nei vietos aukoti pirmienoms ir rasti tavo gailestingumui. {16}39 O, kad atgailaujančia širdimi ir nuolankia dvasia būtume tau taip mieli, {17}40 kaip deginamosios aukos avinų bei jaučių ir kaip tūkstančiai riebių avinėlių! Tokia tebūna mūsų auka šią dieną tavo akivaizdoje ir tau maloni, nes tavimi pasitikintys nenusivils. {18}41 Dabar mes sekame tavim visa širdimi, bijome tavęs ir ieškome tavo veido. {19}42 Nepalik mūsų skendėti gėdoje, bet elkis su mumis pagal savo švelnumą ir savo maloningą gailestingumą. {20}43 Išgelbėk mus savo nuostabiais darbais ir pašlovink savo vardą, Viešpatie! {21}44 Teapima sumišimas visus tuos, kurie daro pikta tavo tarnams; tebūna jie sugėdinti ir bejėgiai, tebūna sutriuškinta jų galybė! {22}45 Tesužino, kad tu vienas esi Viešpats Dievas, šlovingas visame pasaulyje. Dievas apsaugo Danielio draugus krosnyje {23}46 Tuo tarpu juos įmetusieji karaliaus tarnai nesiliovė kurstyti krosnį nafta, derva, pakulomis ir žagarais. {24}47 Liepsnos pakilo keturiasdešimt devynias uolektis virš krosnies, {25}48 driekėsi į šonus ir sudegino aplink krosnį stovinčius kaldėjus. {26}49 Bet Viešpaties angelas nužengė į krosnį prie Azarjo ir jo draugų, išstūmė plieskiančią ugnį iš krosnies {27}50 ir padarė krosnies vidų, tarsi jame būtų pūtęs vėsa dvelkiantis vėjelis. Ugnis jų visai nelietė, – neužgavo ir net jų nevargino. {28}51 Tuomet visi trys krosnyje vienu balsu giedojo, garbindami ir šlovindami Dievą: {29}52 „Pašlovintas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. Šlovinamas yra tavo garbingas, šventas vardas, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {31}53 Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloje, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {32}54 Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu matuoji gelmes nuo savo sosto virš kerubų, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {33}55 Šlovinamas esi savo karalystės soste, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {34}56 Šlovinamas esi dangaus skliaute, aukštinamas ir garbinamas per amžius. | 
