BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 05 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 17

 Apaštalų darbai
  
Apd 17

Paulius kalba Areopage

22 Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo:

„Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais pernelyg dievobaimingi. 23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: 'Nežinomam dievui'. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.[i5] 24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose[i6] 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 27 kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai:

'Mes esame iš jo giminės'.[i7]

29 Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.

30 Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti.

31 Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių“.

32 Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, o kiti sakė: „Apie tai paklausysime kitą kartą“. 33 Šitaip Paulius paliko jų būrį. 34 Vis dėlto kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą. Tarp jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.[i8]

  
Išnašos:
1Apd 17,1: Tesalonika buvo Makedonijos sostinė (dabar ten Salonikai).
2Apd 17,9: Laidą, t. y. kad Pauliaus kalbose nebuvę nieko priešinga imperatoriaus autoritetui.
3Apd 17,16: Atėnai buvo graikų pasaulio centras, garsėjęs akademija ir filosofų mokyklomis.
4Apd 17,19: Areopagas – kalvos vardas Atėnuose, kur retkarčiais posėdžiaudavo miesto aukštoji taryba. Iš čia imta vadinti ir pačią tarybą tiesiog Areopagu.
5Apd 17,23: : Kad neužsitrauktų nežinomų dievų rūstybės, graikai statydavo ir jiems aukurus. 1909 m. archeologai Pergamo mieste rado aukurą su tokiu pačiu užrašu.
6Apd 17,24: Plg. Iš 20,11.
7Apd 17,28: Čia Paulius cituoja savo gimtosios provincijos poeto Arato (III a. prieš Kr.) žodžius. Paulius kartais cituoja ir kitus ano meto autorius: 1 Kor 15,33 – Menandrą, Tit 1,12 – Epimenidą.
8Apd 17,34: Pasak padavimo, Areopago narys Dionizas vėliau tapo pirmuoju Atėnų vyskupu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 17

Apaštalų darbaiSkyrius: 18

 Apaštalų darbai
  
Apd 18

Korinto bendruomenės įsteigimas

1 Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.[i1]

  
Išnašos:
1Apd 18,1: Korintas buvo Achajos provincijos miestas, svarbus prekybos centras su dviem uostais. Jis Romos imperijoje garsėjo savo prabanga ir palaidais papročiais.
2Apd 18,2: Apie laikiną žydų išvarymą iš Romos 49 ar 50 m. imperatoriaus Klaudijaus įsakymu kalba Romos istorikas Svetonijus.
3Apd 18,3: Kiekvienas žydų rabinas (mokytojas) turėjo išmanyti kokį nors amatą. Paulius, kaip ruošęsis tapti rabinu, taip pat mokėjo ir vėliau dirbo palapinių audėjo darbą.
4Apd 18,12: Galionas, Senekos brolis, buvo Achajos prokonsulu 52-53 m.
5Apd 18,17: Visi graikai, arba visi.
6Apd 18,18: Spėjama, kad Pauliaus įžadai buvo padėka už Korinto misijų pasisekimą. Tokiais atvejais pagal žydų papročius būdavo nukerpami plaukai ir susilaikoma nuo vyno.
7Apd 18,24-18,28: Apolas labai pasižymėjo misijų darbe. Spėjama, kad jis buvęs Aleksandrijos filosofo Filono mokinys. Nors jo mokyme buvo trūkumų, didžiai vertintinas jo uolumas (plg. 1 Kor 3,1-9).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 18