Jehu'as paskelbiamas karaliumi

¹¹ Jehu'ui sugrįžus pas savo valdovo pareigūnus, šie klausinėjo: „Ar viskas gerai? Ko tas kvaiša^[i2] buvo atėjęs pas tave?“ Jiems jis tarė: „Jūs žinote tą vyrioką ir jo šneką!“ – ¹² „Tu meluoji! – jie šūkavo. – Prašytume pasakyti mums!“ Tada jis tarė: „Taip ir taip jis man kalbėjo: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Aš patepu tave Izraelio karaliumi'“. ^13 [i3]Visi paskubomis nusiėmė skraistes, suklojo jam po kojų ant plikų laiptų, pūtė ragą ir paskelbė: „Jehu'as yra karalius!“ ¹⁴ Taip Nimšio sūnaus Jehošafato sūnus Jehu'as surengė sąmokslą prieš Joramą.

Joramas ir visas Izraelis buvo budėję prie Ramot-Gileado prieš Aramo karalių Hazaelį. ¹⁵ Bet karalius Joramas buvo sugrįžęs į Jezrėelį gydytis žaizdų, kuriomis jį buvo ištikę aramėjai mūšyje su Aramo karaliumi Hazaeliu.

Jehu'as tarė: „Jeigu toks yra jūsų noras, neleiskite tad niekam ištrūkti iš miesto, nueiti į Jezrėelį ir apie tai pranešti“. ¹⁶ Tada Jehu'as, įlipęs į savo kovos vežimą, leidosi į Jezrėelį, nes ten sirgo Joramas. Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Joramo aplankyti.

¹⁷ Sargybinis stovėjo bokšte Jezrėelyje. Pastebėjęs artėjantį Jehu'o būrį, jis sušuko: „Matau būrį!“ Jehoramas tarė: „Pasiųsk raitelį jų pasitikti. Tepaklausia: 'Ar viskas gerai?'“ ¹⁸ Taigi raitelis, nujojęs jo pasitikti, tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ Jehu'as atsakė: „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? Rikiuokis paskui mane!“ Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys juos pasiekė, bet nebegrįžta“. ¹⁹ Tada jis išsiuntė kitą raitelį. Pasiekęs juos, jis tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? – atsakė Jehu'as, – rikiuokis paskui mane!“ ²⁰ Sargybinis pranešė: „Jis pasiekė juos, bet nebegrįžta. Važiavimo būdas atrodo tarsi važiavimas Nimšio sūnaus Jehu'o. Paprastai jis važiuoja kaip pasiutęs!“

²¹ Jehoramas įsakė: „Pakinkyk kovos vežimą!“ Vežimas buvo pakinkytas. Tada Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas, kiekvienas savo kovos vežimu, išvažiavo pasitikti Jehu'o. Jie susitiko prie Naboto Jezrėeliečio lauko. ²² Pamatęs Jehu'ą, Jehoramas paklausė: „Ar viskas gerai, Jehu'ai?“ Bet Jehu'as atsakė: „Kaip gali būti viskas gerai, jei tavo motina Jezabelė tęsia savo nesuskaitomus kekšavimo ir žyniavimo darbus?“^{[i4] 23} Jehoramas apsuko arklius ir bėgo, šaukdamas Ahazijui: „Išdavystė, Ahazijau!“ ²⁴ Jehu'as įtempė savo lanką ir pataikė Jehoramui į tarpumentį, – strėlė pervėrė jam širdį, – ir jis sukniubo savo vežime. ²⁵ Jehu'as savo pareigūnui Bidkariui paliepė: „Iškelk jį ir įmesk į Naboto Jezrėeliečio lauką. Atsimeni, kai mudu jojome vienas šalia kito paskui jo tėvą Ahabą, VIEŠPATS paskelbė jam šią ištarmę: ²⁶ 'Už Naboto kraują ir jo vaikų kraują, kurį mačiau vakar, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš atlyginsiu tau tame pačiame lauke, – tai VIEŠPATIES žodis'. Tad iškelk jį ir išmesk tame lauke pagal VIEŠPATIES žodį“.

Ahazijo mirtis

²⁷ Tai pamatęs, Judo karalius Ahazijas gelbėjosi bėgdamas keliu Bet-Hagano link. Jehu'as jį vijosi, šaukdamas: „Ir jį nušaukite!“ Jis buvo pašautas savo kovos vežime ant Guro šlaito netoli Ibleamo. Nubėgęs į Megidą, ten numirė. ²⁸ Jo tarnai pargabeno jį vežimu į Jeruzalę ir palaidojo jo kape Dovydo mieste su jo protėviais. ²⁹ Ahazijas buvo tapęs Judo karaliumi vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Joramo metais.

Jezabelės mirtis

³⁰ Jehu'as atvyko į Jezrėelį. Jezabelė, apie tai išgirdusi, pasidažė blakstienas, dailiai susišukavo plaukus ir žiūrėjo pro langą. ³¹ Jehu'ui įeinant pro vartus, ji tarė: „Ar viskas gerai, Zimri, savo valdovo žudike?“ ³² Akį užmetęs į langą, jis paklausė: „Kas eina su manimi? Kas?“ Du ar trys pareigūnai nužvelgė jį pro langą. ³³ „Meskite ją žemyn!“ – jis tarė. Jie tad numetė ją. Jos krauju buvo aptaškyta siena ir arkliai. Jehu'as pervažiavo per jos kūną.

³⁴ Įėjęs į vidų, jis valgė ir gėrė. „Prašau pasirūpinti ta prakeikta moterimi ir ją palaidoti, – jis tarė, – nes ji yra karaliaus duktė“. ³⁵ Bet, nuėję jos laidoti, jie rado tik jos kaukolę, kojas ir rankų galūnes. ³⁶ Kai jie sugrįžo ir jam pranešė, jis tarė: „Tai VIEŠPATIES žodis, kurį jis tarė per savo tarną Eliją Tišbietį: 'Jezrėelio lauke šunys ės Jezabelės kūną. Jezabelės lavonas bus tarsi mėšlas žemei Jezrėelio lauke, ir niekas nebegalės pasakyti: tai Jezabelė'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Ahabo palikuonių išžudymas

¹ Ahabas turėjo septyniasdešimt palikuonių^[i1] Samarijoje. Jehu'as tad parašė laiškus ir pasiuntė juos į Samariją Jezrėelio didžiūnams ir seniūnams bei Ahabo vaikų globėjams. Jis rašė: ² „Nūn, kai šis laiškas jus pasieks, kadangi jūsų valdovo sūnūs yra su jumis ir jūs turite taip pat kovos vežimų ir arklių, įtvirtintą miestą ir ginklų, ³ išsirinkite geriausią ir tinkamiausią iš jūsų valdovo sūnų, pasodinkite jį į jo tėvo sostą ir kovokite už savo valdovo namus!“ ⁴ Bet jie buvo klaiko apimti. „Štai, – jie sakė, – du karaliai negalėjo prieš jį atsilaikyti, tad kaip galime mes atsispirti?“ ⁵ Rūmų prižiūrėtojas ir miesto valdytojas drauge su seniūnais ir globėjais pasiuntė Jehu'ui šį žodį: „Mes esame tavo tarnai; darysime, ką tik tu mums sakysi. Mes karaliumi nė vieno nestatysime; daryk, kaip geriau tau atrodo“.

⁶ Jis parašė jiems antrą laišką. Jame rašė: „Jeigu esate mano pusėje ir pasirengę manęs klausyti, paimkite galvas^[i2] vyrų, sūnų jūsų valdovo, ir ateikite rytoj šiuo laiku pas mane į Jezrėelį“. O karaliaus sūnūs – septyniasdešimt iš viso – buvo pas miesto didikus, kurie juos augino. ⁷ Kai didikus pasiekė laiškas, jie paėmė karaliaus sūnus ir visus septyniasdešimt nužudė. Sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jam į Jezrėelį. ⁸ Kai atėjo pasiuntinys ir jam pranešė: „Karaliaus sūnų galvos yra atneštos“, – jis įsakė: „Sudėkite jas iki ryto į dvi krūvas prie miesto vartų įėjimo“. ⁹ Rytą jis išėjo ir, atsistojęs ten, tarė visiems žmonėms: „Jūs nekalti. Tiesa, aš surengiau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau, tačiau kas šiuos visus paguldė? ¹⁰ Žinokite tad, kad nė vienas žodis, kurį VIEŠPATS yra ištaręs prieš Ahabo namus, neliks neįvykdytas. VIEŠPATS įvykdė visa, ką jis buvo paskelbęs per savo tarną Eliją“. ¹¹ Tada Jehu'as išžudė visus, išlikusius Jezrėelyje iš Ahabo namų, – visus jo didikus, jo artimus bičiulius ir kunigus, – nepalikdamas nė vieno gyvo.

Judo karaliaus Ahazijo giminės

¹² Tada jis leidosi kelionėn į Samariją. Pakeliui, prie Bet-Eked-haRojimų, ¹³ Jehu'as aptiko Judo karaliaus gimines. Jis klausė: „Kas jūs esate?“ – „Mes esame Ahazijo giminės, – jie atsakė, – atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės motinos sūnų“. ¹⁴ Jehu'as įsakė: „Suimkite juos gyvus!“ Suėmus juos gyvus, jie buvo nužudyti – keturiasdešimt du iš viso – prie Bet-Ekedo vandens talpyklos. Nė vieno jų nepasigailėjo.

Jehu'as ir Jehonadabas

¹⁵ Iš ten iškeliavęs, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą^[i3], ateinantį jo pasitikti. Pasveikinęs jį, jam tarė: „Ar tavo širdis taip man atsidavusi, kaip mano širdis tau atsidavusi?“ – „Taip yra!“ – atsakė Jehonadabas. „Jeigu taip yra, – tarė Jehu'as, – duok man ranką“. Taigi jis padavė jam ranką. Jehu'as įkėlė jį pas save į vežimą. ¹⁶ „Eikš su manimi, – jis tarė, – ir pamatyk mano uolumą VIEŠPAČIUI“. Ir pasodino jį savo vežime. ¹⁷ Atvykęs į Samariją, Jehu'as žudė visus, kurie buvo išlikę Samarijoje iš Ahabo namų, kol juos išnaikino, įvykdydamas žodį, kurį VIEŠPATS buvo davęs Elijui.

Baalo šventyklos ir sekėjų sunaikinimas

^18 [i4]Tada Jehu'as, surinkęs visus žmones, jiems tarė: „Ahabas tarnavo Baalui tik šiek tiek, Jehu'as jam tarnaus kur kas daugiau. ¹⁹ Nūn tad pašaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus jo kunigus. Tenetrūksta nė vieno, nes Baalui aš turiu atnašauti didelę auką. Kas neateis, neliks gyvas!“ Bet Jehu'as elgėsi klastingai, norėdamas sunaikinti Baalo garbintojus. ²⁰ „Švęskite iškilmingą sueigą Baalui“, – įsakė Jehu'as. Sueiga buvo paskelbta. ²¹ Kai Jehu'as išsiuntė žodį visam Izraeliui, atėjo visi Baalo garbintojai. Neliko nė vieno, kuris nebūtų atėjęs. Jie rinkosi į Baalo šventyklą ir pripildė Baalo šventyklą nuo sienos iki sienos. ²² Tada Jehu'as drabužių prižiūrėtojui tarė: „Išduok drabužius visiems Baalo garbintojams“. Jis išdalijo jiems drabužius. ²³ Įėjęs į Baalo šventyklą su Rechabo sūnumi Jehonadabu, Jehu'as Baalo garbintojams tarė: „Rūpestingai peržiūrėkite, kad tarp jūsų nebūtų jokio VIEŠPATIES garbintojo, bet būtų vien tik Baalo garbintojai“. ²⁴ Tada jie pradėjo atnašauti aukas ir deginamąsias atnašas.

O Jehu'as buvo pastatęs lauke savo aštuoniasdešimt vyrų ir jiems buvo pasakęs: „Jei kas leistų pabėgti kuriam nors iš vyrų, kuriuos aš atiduodu į jūsų rankas, turės atsakyti savo gyvybe už jo gyvybę“. ²⁵ Vos pabaigus atnašauti deginamąją auką, Jehu'as įsakė sargams ir pareigūnams: „Ateikite ir juos išžudykite! Teneištrūksta nė vienas!“ Jie tad išžudė juos kalaviju, palikdami ten gulėti. Tada jie įėjo į Baalo šventyklą ir, ²⁶ išnešę Baalo šventyklos šventąjį stulpą, jį sudegino. ²⁷ Jie nuvertė Baalo aukurą ir nugriovė Baalo šventyklą, paversdami ją išviete iki šios dienos.

Jehu'o karaliavimas Izraelio karalystėje

²⁸ Taip Jehu'as išrovė Baalą iš Izraelio. ²⁹ Tačiau Jehu'as nesitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis Izraelį įtraukė į nuodėmę, būtent nuo auksinių veršių Bet-Elyje ir Dane. ³⁰ VIEŠPATS tarė Jehu'ui: „Kadangi tu gerai pasielgei ir padarei, kas dora mano akyse, įvykdydamas Ahabo namams visa, kas buvo prieš juos mano širdyje, keturios tavo sūnų kartos sėdės Izraelio soste“. ³¹ Bet Jehu'as nesirūpino laikytis VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, mokymo visa širdimi, nuodėmių, kuriomis Jeroboamas įtraukė Izraelį į nuodėmę, jis neatsikratė.

³² Tomis dienomis VIEŠPATS pradėjo genėti Izraelį. Visoje Izraelio žemėje Hazaelis nedavė ramybės izraeliečiams: ³³ rytuose nuo Jordano, visame Gileado krašte – Gado, Reubeno ir Manaso giminių žmonėms – nuo Aroerio, prie Arnono slėnio, iki Gileado ir Bašano.

³⁴ O kiti Jehu'o darbai – visa, ką jis darė, ir visi jo žygdarbiai, – argi nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ³⁵ Taigi Jehu'as užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje. Jo sūnus Jehoahazas tapo karaliumi jo vietoje. ³⁶ Jehu'as valdė Izraelį dvidešimt aštuonerius metus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus mirė, nedelsdama išžudė visus karališkosios šeimos palikuonis. ² Bet karaliaus Joramo duktė Jehošeba,^[i2] Ahazijo sesuo, paėmusi Ahazijo sūnų Joašą,^[i3] vogčiomis išnešė jį iš tos vietos, kur buvo žudomi karaliaus sūnūs, ir paliko jį bei jo auklę viename miegamajame. Taip ji paslėpė jį nuo Atalijos, ir jis nebuvo nužudytas. ³ Su ja jis išbuvo šešerius metus, paslėptas VIEŠPATIES Namuose, o Atalija valdė kraštą.

⁴ Bet septintais metais Jehojada pasišaukė karitų^[i4] bei palydos sargybinių šimtininkus ir įsakė jiems sueiti pas jį į VIEŠPATIES Namus. Sudaręs su jais sandorą, prisaikdino juos VIEŠPATIES Namuose ir parodė karaliaus sūnų. ⁵ „Štai ką jūs turite padaryti, – jiems įsakė, – vienas trečdalis jūsų, baigiančių tarnybą šabo dieną, liks rūmų sargyboje, ⁶ kitas trečdalis bus pastatytas prie Suro vartų, o dar kitas trečdalis bus prie vartų už palydos sargybinių. Jūs būsite Namų sargyboje iš visų pusių. ⁷ O kiti du jūsų būriai – visi, kurie šią savaitę nėra tarnyboje, saugos VIEŠPATIES Namus, kad apsaugotų karalių. ⁸ Jūs apsupsite karalių iš visų pusių, kiekvienas su ginklais rankoje, ir kas tik artintųsi prie gretų, turi būti užmuštas. Būkite su karaliumi, kad ir ką jis darytų!“

⁹ Šimtininkai padarė visa, kaip kunigas Jehojada įsakė. Kiekvienas atvedė savo vyrus, – tuos, kurie buvo tarnyboje tą šabą, ir tuos, kurie nebuvo tarnyboje tą šabą, – ir atėjo pas kunigą Jehojadą. ¹⁰ Kunigas įteikė šimtininkams karaliaus Dovydo ietis ir skydus, kurie buvo VIEŠPATIES Namuose. ¹¹ Palydos sargybiniai, kiekvienas vyras su ginklais rankoje, sustojo nuo pietinės Namų pusės iki šiaurinės Namų pusės, aplink aukurą ir Namus, karaliui apsaugoti iš visų pusių. ¹² Tada Jehojada atvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam vainiką ir padavė valdžios ženklus.^[i5] Jis buvo paskelbtas karaliumi ir pateptas, jiems plojant ir šaukiant: „Tegyvuoja karalius!“

¹³ Atalija, išgirdusi palydos sargybinių ir žmonių šauksmus, nuėjo prie žmonių į VIEŠPATIES Namus. ¹⁴ Apsižvalgė, žiūri, karalius pagal paprotį stovi prie šulo, vadai bei trimitininkai šalia karaliaus, o šalies žmonės^[i6] džiūgauja ir pučia trimitus. Atalija persiplėšė sau drabužius ir ėmė šaukti: „Išdavystė! Išdavystė!“ ¹⁵ Tada kunigas Jehojada kariuomenės pareigūnams – šimtininkams – davė įsakymą, tardamas: „Išveskite ją laukan pro gretas ir, jei kas ją sektų, ištikite jį kalaviju“. Mat kunigas sakė: „VIEŠPATIES Namuose ji neturi būti užmušta“. ¹⁶ Jie tad išvedė ją jėga. Ji buvo nužudyta, kai ėjo į karaliaus rūmus pro Arklių vartus.

¹⁷ O Jehojada sudarė sandorą tarp VIEŠPATIES ir karaliaus bei žmonių, kad jie būtų VIEŠPATIES tauta. O kitą sandorą – tarp karaliaus ir tautos. ¹⁸ Tada visi šalies žmonės, nuėję į Baalo šventyklą, ją nugriovė, jo aukurus ir statulas sutrupino, o Baalo kunigą Mataną užmušė priešais aukurus. Pastatęs sargybinius VIEŠPATIES Namuose, kunigas Jehojada ¹⁹ su šimtininkais, karitais, palydos sargybiniais ir visos šalies žmonėmis palydėjo karalių iš VIEŠPATIES Namų į karaliaus rūmus pro palydos sargybinių vartus, ir karalius sėdosi į sostą. ²⁰ Visos šalies žmonės džiūgavo, ir miestas liko ramus. O Atalija buvo nužudyta kalaviju prie karaliaus rūmų.

²¹ Jehoašas buvo septynerių metų, kai tapo karaliumi.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Jehoašas buvo septynerių metų, kai tapo karaliumi. ² Septintaisiais Jehu'o metais Jehoašas pradėjo karaliauti ir karaliavo Jeruzalėje keturiasdešimt metų. Jo motina buvo vardu Zibja iš Beer-Šebos. ³ Per visas savo dienas Jehoašas darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, nes jį buvo mokęs kunigas Jehojada. ⁴ Tačiau aukštumų alkai nebuvo išnaikinti, žmonės ir toliau alkuose atnašavo aukas ir degino smilkalus.

⁵ Kunigams Jehoašas tarė: „Visus VIEŠPATIES Namuose atnašautų šventųjų įplaukų pinigus – surašymo mokestį, asmeninio išpirkimo kainą ir bet kokias lėšas, savo noru atnašautas VIEŠPATIES Namuose, – ⁶ tepaima kunigai sau, kiekvienas iš savo geradarių. Savo ruožtu jie turi pataisyti Namus, kada tik prireikia juos taisyti“.

⁷ Bet dvidešimt trečiaisiais karaliaus Jehoašo metais buvo pastebėta, kad Namuose kunigai reikiamų pataisymų nebuvo darę. ⁸ Todėl karalius Jehoašas pasišaukė kunigą Jehojadą bei kitus kunigus ir juos paklausė: „Kodėl jūs Namų netaisote? Užtat nebepriimkite daugiau pinigų iš savo geradarių, bet perduokite juos Namams taisyti“. ⁹ Kunigai sutiko daugiau nebepriiminėti pinigų iš žmonių ir nebūti atsakingi už Namų taisymą.

¹⁰ Tada kunigas Jehojada paėmė vieną skrynią ir, išgręžęs skylę jos dangtyje, padėjo ją šalia aukuro, dešinėje pusėje, pro kur įeinama į VIEŠPATIES Namus. Kunigai – slenksčio sargai – įdėdavo į ją visus pinigus, atneštus į VIEŠPATIES Namus. ¹¹ Kada tik jie pastebėdavo, kad skrynioje yra daug pinigų, ateidavo karaliaus raštininkas ir vyriausiasis kunigas, suskaičiuodavo VIEŠPATIES Namuose esamus pinigus ir supildavo juos į maišus. ¹² Suskaičiuoti pinigai būdavo duodami į rankas darbų prižiūrėtojų, kurie buvo atsakingi už VIEŠPATIES Namus. O šie savo ruožtu išmokėdavo dailidėms ir statytojams, dirbantiems VIEŠPATIES Namuose, ¹³ mūrininkams ir akmenkaliams, pirkdavo medį bei skaldytą akmenį VIEŠPATIES Namams taisyti ir apmokėdavo visas Namų taisymo išlaidas. ¹⁴ Bet iš sidabro nei dubenys, nei žnyplės, nei šlakstyklės, nei trimitai – jokie indai iš aukso ar sidabro – nebuvo dirbami VIEŠPATIES Namuose už pinigus, atneštus į VIEŠPATIES Namus, ¹⁵ nes tai buvo duodama darbų prižiūrėtojams tik VIEŠPATIES Namams taisyti. ¹⁶ Be to, vyrai, į kurių rankas buvo duodami pinigai darbininkams apmokėti, nebuvo tikrinami, nes jie sąžiningai elgėsi.

¹⁷ Pinigai atnašų už kaltę ir pinigai atnašų už nuodėmę nebuvo nešami į VIEŠPATIES Namus; jie priklausė kunigams.

¹⁸ Tuo metu Aramo karalius Hazaelis, pakilęs į žygį, užpuolė Gatą ir jį paėmė. Hazaelis pasuko žygiuoti ir prieš Jeruzalę. ¹⁹ O Judo karalius Jehoašas, paėmęs visas įžado dovanas, atnašautas jo protėvių Jehošafato, Jehoramo, Ahazijo bei savo paties, ir visą auksą, rastą VIEŠPATIES Namų ir karaliaus rūmų ižduose, išsiuntė juos Aramo karaliui Hazaeliui. Tada Hazaelis pasitraukė nuo Jeruzalės.

²⁰ O kiti Joašo darbai – visa, ką jis darė, – argi nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? ²¹ Jo dvariškiai sukilo ir, surengę sąmokslą, nužudė Joašą Milo rūmuose, prie kelio, einančio žemyn į Silą. ²² Šimeato sūnus Jozakaras ir Šomero sūnus Jehozabadas – jo dvariškiai – jį nužudė. Jis mirė ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste, o jo sūnus Amazijas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jehoahazo karaliavimas Izraelio karalystėje

¹ Dvidešimt trečiaisiais Judo karaliaus Ahazijo sūnaus Joašo metais Jehu'o sūnus Jehoahazas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo septyniolika metų. ² Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, kartodamas Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis pastūmėjo į nuodėmę Izraelį. Nuo jos nepasitraukė. ³ VIEŠPATS taip užsidegė pykčiu ant Izraelio, kad juos dažnai atidavinėjo Aramo karaliui Hazaeliui ir Hazaelio sūnui Ben-Hadadui. ⁴ Bet Jehoahazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė, nes jis matė Izraelio priespaudą ir kaip Aramo karalius buvo juos nukamavęs. ⁵ VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie išsivadavo iš Aramo. Izraeliečiai gyveno savo namuose kaip anksčiau. ⁶ Tačiau nuo Jeroboamo namų nuodėmių, kuriomis jis pastūmėjo Izraelį į nuodėmę, jie nesitraukė, bet atkakliai toliau jas darė. Net šventasis stulpas^[i1] stovėjo Samarijoje. ⁷ Iš tikro Jehoahazui nebebuvo likę kareivių, išskyrus penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes Aramo karalius buvo sunaikinęs juos ir sutrypęs kaip dulkes po kojomis.

⁸ O kiti Jehoahazo darbai – visa, ką jis darė, ir jo žygdarbiai, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ⁹ Jehoahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o jo sūnus Joašas tapo karaliumi jo vietoje.

Jehoašo karaliavimas Izraelio karalystėje

¹⁰ Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Joašo metais Jehoahazo sūnus tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo šešiolika metų. ¹¹ Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nepasitraukė nuo visų Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įviliojo į nuodėmę Izraelį, bet atkakliai jas darė.

^12 [i2]O kiti Joašo darbai – visa, ką jis darė, jo žygdarbiai kare su Judo karaliumi Amaziju, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ¹³ Joašas užmigo su savo protėviais, ir Jeroboamas^[i3] atsisėdo į jo sostą. Joašas buvo palaidotas Samarijoje su Izraelio karaliais.

²² Aramo karalius Hazaelis engė Izraelį per visas Jehoahazo dienas. ²³ Bet VIEŠPATS buvo jiems maloningas ir gailestingas, atsigręžė į juos dėl savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Iki šiol jis nenorėjo jų sunaikinti ar atstumti nuo savo veido.

²⁴ Aramo karaliui Hazaeliui mirus, jo sūnus Ben-Hadadas tapo karaliumi jo vietoje. ²⁵ Tada Jehoahazo sūnus Jehoašas vėl atėmė iš Hazaelio sūnaus Ben-Hadado miestus, paimtus kare su jo tėvu Jehoahazu. Tris kartus Joašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Amazijo karaliavimas Judo karalystėje

^1 [i1]Antraisiais Izraelio karaliaus Jehoahazo sūnaus Joašo metais Judo karalius Joašo sūnus Amazijas pradėjo karaliauti. ² Jis buvo dvidešimt penkerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motinos vardas buvo Jehoadina iš Jeruzalės. ³ Jis darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, tačiau ne kaip jo protėvis Dovydas. Visur jis elgėsi, kaip buvo elgęsis jo tėvas Joašas. ⁴ Tačiau aukštumų alkai nebuvo išnaikinti, žmonės ir toliau ten atnašavo aukas ir degino smilkalus. ⁵ Kai karalystė buvo tvirtai jo rankoje, jis nubaudė mirtimi dvariškius, kurie buvo nužudę jo tėvą karalių. ⁶ Betgi žudikų vaikų mirtimi jis nenubaudė, pagal tai, kas parašyta Mozės Mokymo knygoje,^[i2] kur VIEŠPATS įsakė: „Tėvai nebus baudžiami mirtimi už vaikus nei vaikai nebus baudžiami mirtimi už tėvus. Žmogus turi būti baudžiamas tik už savo nuodėmes“.

⁷ Jis užmušė dešimt tūkstančių edomiečių Druskos slėnyje^[i3] ir paėmė antpuoliu Selą.^[i4] Ją pavadino Joktė-Eliu, kaip ir iki šiol vadinama. ^8 [i5]Tada Amazijas nusiuntė pasiuntinius pas Izraelio karalių Jehu'o sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, tardamas: „Eikš, susitikime akis į akį“. ⁹ Izraelio karalius Jehoašas Judo karaliui Amazijui atsakė, tardamas: „Libano usnis pasiuntė žodį Libano kedrui, tardama: 'Duok savo dukterį mano sūnui žmona'. Bet Libano laukinis žvėris, eidamas pro šalį, sutrypė usnį. ¹⁰ Iš tikrųjų tu nugalėjai Edomą, ir tavo širdis yra pasipūtusi. Džiaukis savo garbe ir sėdėk namie! Kam gi turėtum ieškoti nelaimės, kad tu pats kristum ir Judą su savimi nusitemptum?“

¹¹ Amazijas nenorėjo klausyti. Izraelio karalius Jehoašas tad išžygiavo. Jis ir Judo karalius Amazijas susitiko akis į akį mūšyje prie Bet-Šemešo Judo karalystėje. ¹² Judą Izraelis nugalėjo. Visi išbėgiojo į savo namus. ¹³ Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių, Ahazijo sūnaus Jehoašo sūnų Amaziją. Atžygiavęs į Jeruzalę, pralaužė Jeruzalės sienoje keturių šimtų uolekčių spragą nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų. ¹⁴ Pasigrobęs visą auksą ir sidabrą, visus reikmenis, rastus VIEŠPATIES Namuose bei karaliaus rūmų ižduose, ir įkaitus,^[i6] jis sugrįžo į Samariją.

¹⁵ O kiti Jehoašo darbai – visa, ką jis darė, jo žygdarbiai ir jo karas su Judo karaliumi Amaziju, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ¹⁶ Jehoašas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje su Izraelio karaliais, o jo sūnus Jeroboamas tapo karaliumi jo vietoje.

¹⁷ Judo karaliaus Joašo sūnus Amazijas gyveno penkiolika metų po Izraelio karaliaus Jehoahazo sūnaus Jehoašo mirties. ¹⁸ O kiti Amazijo darbai argi nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? ¹⁹ Sąmokslas prieš jį buvo surengtas Jeruzalėje, todėl jis pabėgo į Lachišą. Bet sąmokslininkai nusivijo į Lachišą ir ten jį užmušė. ²⁰ Pargabentas ant arklių, jis buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste. ²¹ Tada visi Judo žmonės paėmė šešiolikmetį Azariją^[i7] ir pastatė jį karaliumi jo tėvo Amazijo vietoje. ²² Jis atstatė Elatą ir sugrąžino jį Judui tada, kai karalius Amazijas užmigo su savo protėviais.

Jeroboamo II karaliavimas Izraelio karalystėje

^23 [i8]Penkioliktaisiais Judo karaliaus Joašo sūnaus Amazijo metais Izraelio karalius Joašo sūnus Jeroboamas tapo karaliumi Samarijoje keturiasdešimt vieneriems metams. ²⁴ Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nepasitraukė nuo visų Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įvedė Izraelį į nuodėmę. ²⁵ Per jį sugrįžo Izraelio žemė nuo Lebo- Hamato iki Arabos jūros pagal VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, pažadą, kurį jis buvo davęs per savo tarną pranašą Amitajo sūnų Joną iš Gat- Hefero. ²⁶ Nes VIEŠPATS matė, kad Izraelio būklė buvo iš tikro labai karti, nebuvo likę nė vieno – vergo ar laisvo, nebuvo nė vieno Izraeliui padėti. ²⁷ Kadangi VIEŠPATS nebuvo nusprendęs išdildyti Izraelio vardo iš po dangaus, dėl to jis išgelbėjo juos per Joašo sūnų Jeroboamą.

²⁸ O kiti Jeroboamo darbai – visa, ką jis darė, jo žygdarbiai, kaip jis kovojo ir kaip jis atgavo Izraeliui Damaską ir Hamatą, kurie priklausė Judui, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ²⁹ Jeroboamas užmigo su savo protėviais Izraelio karaliais, ir jo sūnus Zecharijas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Azarijo (Uzijo) karaliavimas Judo karalystėje

^1 [i1]Dvidešimt septintaisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo metais tapo karaliumi Judo karaliaus Amazijo sūnus Azarijas. ² Jis buvo šešiolikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje penkiasdešimt dvejus metus. Jo motinos vardas buvo Jekolija iš Jeruzalės. ³ Jis darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, lygiai kaip buvo daręs jo tėvas Amazijas. ⁴ Nepaisant to, aukštumų alkai nebuvo išnaikinti, žmonės ir toliau alkuose atnašavo aukas ir degino smilkalus. ⁵ VIEŠPATS ištiko karalių liga, – jis buvo raupsuotas iki pat mirties ir gyveno atskirame name. Karaliaus sūnus Jotamas rūpinosi rūmais ir valdė krašto žmones.

⁶ O kiti Azarijo darbai – visa, ką jis darė, – argi jie nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? ⁷ Azarijas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste, o jo sūnus Jotamas tapo karaliumi jo vietoje.

Zecharijo karaliavimas Izraelio karalystėje

^8 [i2]Trisdešimt aštuntaisiais Judo karaliaus Azarijo metais Jeroboamo sūnus Zecharijas buvo Izraelio karaliumi Samarijoje šešis mėnesius. ⁹ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kaip buvo darę jo protėviai. Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įtraukė Izraelį į nuodėmę, neatsisakė. ¹⁰ Jabešo sūnus Šalumas surengė prieš jį sąmokslą. Užpuolęs viešai jį nužudė ir jo vietoje tapo karaliumi.

¹¹ O kiti Zecharijo darbai yra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje. ¹² Toks buvo VIEŠPATIES pažadas, duotas Jehu'ui: „Tavo palikuonys sėdės Izraelio soste iki ketvirtosios kartos“. Taip ir įvyko.

Šalumo karaliavimas Izraelio karalystėje

¹³ Jabešo sūnus Šalumas tapo karaliumi trisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Uzijo metais ir karaliavo vieną mėnesį Samarijoje. ¹⁴ Gadžio sūnus Menahemas, atžygiavęs iš Tirzos į Samariją, užpuolė Jabešo sūnų Šalumą ir, jį nukovęs, tapo karaliumi jo vietoje.

¹⁵ O kiti Šalumo darbai ir jo surengtas sąmokslas yra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje. ¹⁶ Tuo metu, žygiuodamas iš Tirzos, Menahemas užpuolė Tifsahą ir visus miesto bei visos jo srities gyventojus. Kadangi jie nenorėjo pasiduoti, jis išžudė žmones ir perskrodė visas nėščias moteris.

Menahemo karaliavimas Izraelio karalystėje

¹⁷ Trisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Azarijo metais Gadžio sūnus Menahemas tapo Izraelio karaliumi. Samarijoje jis karaliavo dešimt metų. ¹⁸ Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, per visas savo dienas nepasitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įstūmė Izraelį į nuodėmę.

^19 [i3]Asirijos karalius Pulas įsiveržė į kraštą. Menahemas davė Pului tūkstantį sidabrinių talentų, kad padėtų jam įtvirtinti karališką valdžią. ²⁰ Menahemas apdėjo mokesčiais Izraelį: kiekvienas pasiturintis žmogus turėjo mokėti Asirijos karaliui penkiasdešimt sidabrinių šekelių duoklės. Asirijos karalius tad pasitraukė ir krašte nepasiliko. ²¹ O kiti Menahemo darbai – visa, ką darė, – argi jie nėra aprašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje? ²² Menahemas užmigo su savo protėviais, ir jo sūnus Pekahjas tapo karaliumi jo vietoje.

Pekahjo karaliavimas Izraelio karalystėje

²³ Penkiasdešimtaisiais Judo karaliaus Azarijo metais Menahemo sūnus Pekahjas tapo karaliumi Samarijoje ir valdė dvejus metus. ²⁴ Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nesitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įstūmė Izraelį į nuodėmę. ²⁵ Remalijo sūnus Pekahas, jo pareigūnas, surengė prieš jį sąmokslą ir užpuolė jį karaliaus rūmuose Samarijoje. Su juo buvo penkiasdešimt gileadiečių drauge su vyrais iš Argobo ir Arjės. Jis nužudė Pekahją ir tapo karaliumi jo vietoje.

²⁶ O kiti Pekahjo darbai – visa, ką jis darė, yra užrašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje.

Pekaho karaliavimas Izraelio karalystėje

²⁷ Penkiasdešimt antraisiais Judo karaliaus Azarijo metais Remalijo sūnus Pekahas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir valdė dvidešimt metų. ²⁸ Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nesitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įstumė Izraelį į nuodėmę.

²⁹ Izraelio karaliaus Pekaho dienomis Asirijos karalius Tiglat- Pileseras atžygiavo ir paėmė Ijoną, Abel-Bet-Maaką, Janohą, Kedešą, Hazorą – Gileadą, Galilėją ir visą Naftalio sritį, – o gyventojus išvarė į Asiriją. ^30 [i4]Tada Hošeos sūnus Ela surengė sąmokslą prieš Remalijo sūnų Pekahą ir užpuolęs jį nužudė. Hošea tapo karaliumi jo vietoje dvidešimtaisiais Uzijo sūnaus Jotamo metais. ³¹ O kiti Pekaho darbai – visa, ką jis darė, yra užrašyti Izraelio karalių Metraščių knygoje.

Jotamo karaliavimas Judo karalystėje

³² Antraisiais Izraelio karaliaus Remalijo sūnaus Pekaho metais Judo karaliaus sūnus Jotamas tapo karaliumi. ³³ Jis buvo dvidešimt penkerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jo motina buvo Zadoko duktė, vardu Jeruša. ³⁴ Jis darė, kas buvo gera VIEŠPATIES akyse, kaip buvo daręs jo tėvas Uzijas. ³⁵ Betgi aukštumų alkai nebuvo išnaikinti, žmonės ir toliau alkuose atnašavo aukas ir degino smilkalus. Jis pastatė VIEŠPATIES Namų Aukštutinius vartus.^[i5]

³⁶ O kiti Jotamo darbai – visa, ką jis darė, – argi jie nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? ³⁷ Jo dienomis VIEŠPATS pradėjo kurstyti Aramo karalių Reziną ir Remalijo sūnų Pekahą prieš Judą. ³⁸ Jotamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo, savo protėvio, mieste, o jo sūnus Ahazas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Septynioliktaisiais Remalijo sūnaus Pekaho metais Judo karaliaus Jotamo sūnus Ahazas tapo karaliumi. ² Ahazas buvo dvidešimties metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jis nedarė, kas buvo dora VIEŠPATIES, savo Dievo, akyse, kaip buvo daręs jo protėvis Dovydas, ³ bet ėjo Izraelio karalių pėdomis. Net savo sūnų pervedė per ugnį pagal pasibjaurėtiną paprotį tautų, kurias VIEŠPATS buvo pašalinęs izraeliečiams iš kelio. ⁴ Be to, jis atnašavo aukas ir degino smilkalus aukštumų alkuose – ant kalvų ir po kiekvienu lapuotu medžiu.

⁵ Tada Aramo karalius Rezinas ir Izraelio karalius Remalijo sūnus Pekahas atžygiavo į Jeruzalę kariauti. Jie apgulė Ahazą, bet nepajėgė jo nugalėti. ⁶ Tuo metu Edomo karalius atgavo Elatą Edomui, išvarydamas iš jo Judo žmones. Edomiečiai atėjo į Elatą ir gyvena ten iki šios dienos. ^7 [i2]Ahazas išsiuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglat-Pileserą, tardamas: „Aš esu tavo tarnas ir tavo sūnus. Ateik ir išgelbėk mane iš nagų Aramo karaliaus ir iš nagų Izraelio karaliaus, kurie mane puola“. ⁸ Ahazas paėmė sidabrą ir auksą, esančius VIEŠPATIES Namuose bei karaliaus rūmų ižduose, ir nusiuntė kaip dovaną Asirijos karaliui. ^9 [i3]Asirijos karalius jo prašymą patenkino. Atžygiavęs prieš Damaską, Asirijos karalius jį paėmė. Jo gyventojus ištrėmė į Kirą, o Reziną nužudė.

¹⁰ Karalius Ahazas, nuvykęs į Damaską pasveikinti Asirijos karaliaus Tiglat-Pilesero, pamatė Damasko aukurą. Karalius Ahazas pasiuntė kunigui Urijui aukuro pavyzdį ir išsamų brėžinį, kaip jį padaryti. ¹¹ Kunigas Urijas statė aukurą lygiai taip, kaip jam karalius Ahazas buvo nurodęs iš Damasko. Prieš karaliui Ahazui parvykstant iš Damasko, kunigas Urijas užbaigė jį statyti. ¹² Sugrįžęs iš Damasko, karalius apžiūrėjo aukurą. Tada, palypėjęs prie jo, karalius ¹³ atnašavo savo deginamąją auką bei grūdų atnašą, išliejo savo geriamąją atnašą ir pašlakstė aukurą savo bendravimo atnašų krauju. ¹⁴ O varinį aukurą, buvusį VIEŠPATIES akivaizdoje, jis pastūmė iš jo vietos Namų priešakyje, – vietos tarp naujojo aukuro ir VIEŠPATIES Namų, – ir pastatė jį savo aukuro šiauriniame šone. ¹⁵ „Ant šio didžiojo aukuro, – karalius Ahazas įsakė kunigui Urijui, – atnašauk ir ryto deginamąją auką, ir vakaro javų atnašą, ir karaliaus deginamąją auką, ir jo javų atnašą drauge su visų krašto žmonių deginamosiomis aukomis, jų javų atnašomis ir jų geriamosiomis atnašomis. Ant jo turi pašlakstyti kraują visų deginamųjų aukų ir kraują visų aukų, o apie varinį aukurą aš nuspręsiu“.^{[i4] 16} Kunigas Urijas darė visa, kaip karalius Ahazas įsakė.

¹⁷ Karalius Ahazas nuėmė įsprūdas nuo pastovų ir nukėlė nuo jų praustuvus. Jis nukėlė varinę jūrą nuo varinių jaučių ir padėjo ją ant akmeninės aslos. ¹⁸ Pagerbdamas Asirijos karalių, jis pašalino iš VIEŠPATIES Namų pakylą, pastatytą Namuose karaliaus sostui, ir įėjimą iš lauko,^[i5] padarytą karaliui.

¹⁹ O kiti Ahazo darbai – visa, ką jis darė, argi nėra aprašyti Judo karalių Metraščių knygoje? Ahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste, o jo sūnus Hezekijas tapo karaliumi jo vietoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Hošeos karaliavimas Izraelio karalystėje

^1 [i1]Dvyliktaisiais Judo karaliaus Ahazo metais Elos sūnus Hošea tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir valdė devynerius metus. ² Jis darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, nors ne tokiu mastu, kaip pirma jo buvusieji Izraelio karaliai. ³ Prieš jį atžygiavo Asirijos karalius Šalmaneseras.^[i2] Hošea tapo jam pavaldus ir mokėjo duoklę. ^4 [i3]Asirijos karalius pagavo Hošeą sąmokslaujant, nes jis buvo siuntęs pasiuntinius pas Egipto karalių So'ą ir nemokėjęs duoklės Asirijos karaliui, kaip jis kasmet darydavo. Asirijos karalius tad jį suėmė ir uždarė į kalėjimą.

Samarijos kritimas

⁵ Asirijos karalius tada įsiveržė į visą kraštą ir, atžygiavęs į Samariją, trejus metus laikė ją apgultą. ⁶ Devintaisiais Hošeos metais Asirijos karalius^[i4] paėmė Samariją, ištrėmė izraeliečius į Asiriją ir apgyvendino juos Halahe prie Haboro, prie Gozano upės, ir Medijos miestuose.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>