1 Pt 2 | 2 lyg naujãgimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui. 3 Jūs gi esate patyrę, koks meilus yra Viešpats. 4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 6 Todėl Rašte pasakyta: Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas. 7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, 8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. Dievo tauta 9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji[i1] liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. Pavyzdys pagonims 11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.[i2] 12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. |