BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 08 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas žydamsSkyrius: 11

 Laiškas žydams
  
 Protėvių tikėjimo pavyzdžiai
  
Žyd 11

1 Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.[i1] 2 Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.[i2] 8 Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. 9 Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. 10 Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas. 11 Tikėdama ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galią susilaukti palikuonio, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. 12 Ir todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.

13 Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. 14 Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. 15 Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. 16 Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu: jis prirengė jiems Miestą!

17 Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, – jis, kuris buvo gavęs pažadus, 18 kuriam buvo pasakyta: Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. 19 Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį.[i4]

  
Išnašos:
1Žyd 11,1: Tikėjimo supratimas nukreiptas į būsimuosius dalykus, į dangaus tikrovę.
2Žyd 11,2: Per tikėjimą įžymūs izraelitų tautos atstovai susilaukė Dievo palaimos ir pripažinimo.
3Žyd 11,5: Seniausiu žydų supratimu, patriarchas Henochas labai artimai draugavęs su Dievu ir gyvas buvęs paimtas į dangų (plg. Pr 5,24).
4Žyd 11,19: Simbolinė Abraomo aukos prasmė: kaip šis atgavo Izaoką, paskirtą aukai, taip Dievas, prikeldamas Kristų iš numirusių, atgavo savo paaukotąjį Sūnų.
5Žyd 11,22: Juozapas prieš mirtį prašė, kad jo kaulai būtų pargabenti į Palestiną (žr. Pr 50,24-25).
6Žyd 11,26: Čia tiesiog kalbama apie Dievo tautą, o netiesiog turima omenyje ir Kristus.
7Žyd 11,33-11,34: Žr. Ts 14,6; 1 Sam 17,34-35; Dan 6,23; 3, 49-50.
8Žyd 11,35: Žr. 1 Kar 17,23; 2 Kar 4,36; 2 Mak 6,18- 7,42.
9Žyd 11,36: Žr. Jer 20,2;37,15-16.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas žydamsSkyrius: 11