¹ Mikajo namų šventykla Efraimo aukštumose gyveno žmogus, vardu Mikajas. ² Savo motinai jis tarė: „Anuos tūkstantį šimtą sidabro šekelių užkeikei, kai jie buvo iš tavęs paimti, ir net man girdint užkeikimą pakartojai. Tai va, tas sidabras pas mane. Aš jį paėmiau.“ ­ „Telaimina VIEŠPATS mano sūnų!“ ­ ištarė motina. ³ Jam sugrąžinus motinai tūkstantį šimtą sidabro šekelių, motina tarė: „Dabar aš skiriu tą sidabrą VIEŠPAČIUI. Perduodu jį savo sūnui, kad padarytų iš jo statulą. Taigi atiduodu jį tau.“

⁴ Kai jis sugrąžino pinigus savo motinai, motina paėmė du šimtus sidabro šekelių ir padavė sidabrakaliui. Jis padarė iš jų statulą, kuri buvo laikoma Mikajo namuose.

⁵ Taigi tas vyras Michėjas^[i1] turėjo Dievo namus. Jis padirbo efodą bei terafimus ir pašventė vieną savo sūnų būti jo kunigu. ⁶ Tomis dienomis Izraelyje karaliaus nebuvo. Visi žmonės darė, kas jiems atrodė dora.

⁷ Ten gyveno jaunuolis iš Judo Betliejaus, iš Judo kilties. Jis buvo levitas ir gyveno ten kaip ateivis. ⁸ Tas vyras buvo palikęs Betliejaus miestą Judo žemėje, norėdamas įsikurti, kur tik rastų vietos. Praeidamas jis užėjo į Michėjo namus Efraimo aukštumose. ⁹ Michėjas paklausė jo: „Iš kur ateini?“ ­ „Esu levitas iš Judo Betliejaus, ­ atsakė šis, ­ ir einu gyventi ten, kur galėsiu rasti vietos.“ ¹⁰ Michėjas tarė jam: „Pasilik čia, pas mane, būk mano tėvas ir kunigas, o aš tau duosiu kasmet dešimt sidabro šekelių, reikalingus drabužius ir pragyvenimą.“ ¹¹ Levitas sutiko pasilikti pas tą žmogų ir buvo jam tarsi vienas jo sūnų. ¹² Michėjas įvedė levitą į kunigo tarnybą, jaunuolis tapo jo kunigu ir pasiliko Michėjo šventykloje. ¹³ „Dabar aš žinau, ­ kalbėjo sau Michėjas, ­ kad VIEŠPATS padarys mane turtingą, nes levitas yra tapęs mano kunigu.“