¹ Praėjus šiek tiek laiko, kviečiapjūtės metu, Samsonas nešinas ožiuku nuėjo savo žmonos aplankyti. Jis sakė: „Aš noriu įeiti į savo žmonos kambarį.“ Bet jos tėvas nenorėjo įleisti. ² „Aš buvau tikras, kad tu jos iš tikrųjų neapkenti, ­ sakė jos tėvas, ­ todėl atidaviau ją tavo vestuvių pajauniui. Argi jos jaunesnioji sesuo ne gražesnė už ją? Prašau ją imti vietoj anos.“ ³ Bet Samsonas atrėžė: „Šį kartą filistinai negalės manęs kaltinti už žalą, kurią jiems padarysiu.“

⁴ Samsonas nuėjo ir prisigaudė tris šimtus lapių. Paėmęs deglų, jis surišo lapių uodegas poromis ir prie kiekvienos poros pritvirtino po deglą. ⁵ Uždegęs deglus, paleido lapes į nepjautus filistinų javus ir padegė gubas, dar nepjautus javus, vynuogynus bei alyvmedžių sodus.

⁶ Filistinai klausė: „Kas tai padarė?“ Jiems buvo pasakyta: „Timniečio žentas Samsonas, nes uošvis yra paėmęs Samsono žmoną ir atidavęs jo pajauniui.“ Tad filistinai atėjo ir sudegino ją bei jos tėvą. ⁷ Samsonas tarė jiems: „Jei taip elgiatės, aš nenurimsiu, kol jums neatkeršysiu.“ ⁸ Jis negailestingai ištiko juos baisiomis skerdynėmis. Paskui pasitraukė ir gyveno Etamo uolos plyšyje.

⁹ Filistinai atėjo ir, pasistatę stovyklą Judo žemėje, pasklido po Lehį. ¹⁰ Judo vyrai klausė: „Kodėl atėjote prieš mus?“ ­ „Atėjome surišti Samsono, ­ atsakė jie, ­ padaryti jam taip, kaip jis mums padarė.“ ¹¹ Tada trys tūkstančiai Judo vyrų nuėjo prie Etamo uolos plyšio ir tarė Samsonui: „Argi nežinai, kad filistinai mus valdo? Kodėl taip padarei?“ Jis atsakė: „Kaip jie man darė, taip ir aš jiems dariau.“ ­ ¹² „Mes atėjome, ­ sakė jie, ­ tavęs surišti ir atiduoti į rankas filistinams.“ Samsonas atsakė: „Prisiekite, kad patys manęs neužpulsite.“ ­ ¹³ „Ne, mes tik surišime tave ir atiduosime jiems į rankas. Tavęs mes neužmušime.“ Taigi jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nuleido nuo uolos.

¹⁴ Jam pasiekus Lehį ir šūkaujantiems filistinams atskubant jo pasitikti, jį apėmė VIEŠPATIES dvasia, virvės ant rankų tapo lyg sudegusios linų sruogos, ir raiščiai nutirpo. ¹⁵ Aptikęs šviežią asilo žandikaulį, jis pasilenkė ir pasiėmė jį. Juo jis užmušė tūkstantį vyrų. ¹⁶ Tada Samsonas tarė:

„Asilo žandikauliu ­

krūva ant krūvos!

Asilo žandikauliu

užmušiau tūkstantį vyrų!“

¹⁷ Baigęs kalbėti, jis metė šalin žandikaulį. Ta vieta buvo pavadinta Ramat Lehiu.

¹⁸ Būdamas labai ištroškęs, jis šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „Tu pats suteikei savo tarno rankai šią didžią pergalę. Nejau dabar turiu mirti iš troškulio ir patekti į neapipjaustytųjų rankas?“ ¹⁹ Dievas atvėrė Lehyje esančią ertmę, ir iš jos ištryško vanduo. Jis atsigėrė, atgavo jėgas ir atgijo. Tas vanduo buvo pavadintas En Kore^[i1], ir tebėra Lehyje iki šios dienos.