¹ Tą pačią dieną Tobitas, prisiminęs pinigus, pasidėtus pas Gabaelį Ragojyje, Medijoje, ² tarė sau: „Štai prisiprašiau mirties. Argi nereikėtų prieš mirštant pasišaukti Tobiją ir pasakyti jam apie pinigus?“ ³ Tad jis pašaukė ir, Tobijui atėjus pas jį, tarė: „Mano sūnau, kai numirsiu, prideramai palaidok mane. Rūpinkis savo motina ir nepalik per visas jos gyvenimo dienas. Daryk visa, kas tik jai patinka, ir niekuo neužduok jai širdies. ⁴ Atsimink, mano sūnau, kad ji pakėlė daug pavojų, tau dar jos įsčiose tebesant. O jai mirus, palaidok ją šalia manęs tame pačiame kape.

⁵ Per visas savo dienas, mano sūnau, atsimink Viešpatį, mūsų Dievą, ir suvaldyk kiekvieną norą nusidėti ar sulaužyti jo įsakymus. Daryk gerus darbus per visas savo gyvenimo dienas ir niekad neik neteisumo keliais. ⁶ Jeigu teisingai gyvensi, visi tavo darbai tau seksis. Visiems vykdantiems teisumą ⁷ duok išmaldos iš savo mantos ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą. Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo, ir Dievo veidas nebus nugręžtas nuo tavęs. ⁸ Jeigu turi daug mantos, duok išmaldos iš savo pertekliaus; jeigu mažai, nebijok duoti iš to, ką turi. ⁹ Taip darydamas, tu susikrausi didelį turtą nelaimės dienai. ¹⁰ Juk išmalda išlaisvina nuo mirties ir išgelbsti žmogų nuo žengimo į tamsiąją buveinę. ¹¹ Iš tikrųjų išmalda visiems ją duodantiems yra vertinga atnaša Aukščiausiojo akivaizdoje.

¹² Saugokis, mano sūnau, bet kokio palaido elgesio. Visų pirma išsirink žmoną iš savo protėvių palikuonių. Nevesk moters svetimtautės, kuri nėra iš tavo tėvo giminės, nes mes esame pranašų palikuonys. Atsimink, mano sūnau, kad Nojus, Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, mūsų proseniai, visi ėmė žmonas iš savo giminaičių. Jie buvo palaiminti per savo vaikus. Atsimink, kad jų palikuonys paveldės kraštą. ¹³ Tad ir tu, mano sūnau, mylėk savuosius. Nebūk išdidus savo širdyje su giminaičiais, savo tautiečių sūnumis ir dukterimis, atsisakydamas imti iš jų sau žmoną. Juk išdidumas yra pražūtis ir didelė netvarka, o dykinėjimas žlugdo ir neša skaudų neturtą, nes dykinėjimas ­ bado motina.

¹⁴ Nesulaikyk iki kitos dienos atlyginimo savo darbininkams, bet tuojau pat jiems užmokėk. Jeigu tarnauji Dievui, gausi atpildą. Būk atsargus, mano sūnau, kad ir ką darytum, ir visada tvardyk savo elgesį. ¹⁵ Kas tau nepatinka, to ir kitam nedaryk. Negerk be saiko vyno, į kelionę nesileisk girtas. ¹⁶ Dalykis savo maistu su išalkusiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Išdalyk savo perteklių kaip išmaldą ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą. ¹⁷ Būk dosnus savo duonos ir vyno ant teisiųjų kapų, bet nedalyk jų nusidėjėliams.

¹⁸ Teiraukis kiekvieno išmintingo žmogaus patarimo ir niekada neniekink jokio naudingo pamokymo. ¹⁹ Visada šlovink VIEŠPATĮ Dievą, prašyk jo ištiesinti tavo kelius ir suteikti sėkmę visoms tavo pastangoms bei užmojams. Juk išmintis nėra tautų nuosavybė, bet pats Viešpats teikia joms gerą supratimą. Bet jeigu jis kitaip patvarko, tai nubloškia į giliausią mirusiųjų pasaulio dugną. Tad atsimink, mano vaikeli, mano įsakymus ir neleisk, kad jie išblėstų tavo širdyje.

²⁰ Pagaliau, mano sūnau, turiu tau pasakyti, kad esu pasidėjęs dešimt sidabro talentų pas Gabrio sūnų Gabaelį Ragojyje, Medijoje. ²¹ Nenuogąstauk, mano sūnau, dėl mūsų neturto. Tu būsi turtingas žmogus, jeigu bijosi Dievo, vengsi bet kokios nuodėmės ir darysi, kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui.“