¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Atkeršyk midjaniečiams už izraelitus; po to tu būsi paimtas pas savo giminę.“ ³ Todėl Mozė kalbėjo žmonėms: „Tebūna iš jūsų išrinkti ir apginkluoti vyrai žygiui, težygiuoja jie prieš midjaniečius išlieti VIEŠPATIES keršto Midjane. ⁴ Pasiųskite į žygį po tūkstantį vyrų iš kiekvienos Izraelio giminės.“ ⁵ Taigi iš Izraelio tūkstančių buvo pašaukti į karo tarnybą po tūkstantį iš kiekvienos giminės ­ dvylika tūkstančių, ginkluotų mūšiui. ⁶ Mozė išsiuntė juos į žygį po tūkstantį iš kiekvienos giminės drauge su kunigo Eleazaro sūnumi Finehu, kuris nešėsi šventyklos reikmenis ir trimitus pavojaus ženklui duoti. ⁷ Jie išžygiavo į mūšį prieš Midjaną, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, ir išžudė visus vyrus. ⁸ Be užmuštųjų mūšyje, jie nužudė ir Midjano karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą ­ penkis Midjano karalius. Jie užmušė kalaviju ir Beoro sūnų Bileamą. ⁹ Midjano moteris drauge su jų mažyliais izraelitai paėmė į nelaisvę. Jie pasiėmė kaip grobį ir visus jų galvijus, kaimenes bei visą turtą. ¹⁰ Visus miestus, kur jie buvo įsikūrę, ir jų stovyklas jie sudegino. ¹¹ Tada, pasiėmę visą karo grobį ir laimikį ­ žmones ir gyvulius, ¹² jie atgabeno belaisvius, karo grobį ir laimikį pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų bendriją į stovyklą Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho.

¹³ Mozė, kunigas Eleazaras ir visi bendrijos vadai išėjo jų pasitikti už stovyklos. ¹⁴ Mozė įniršo ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, sugrįžusių iš karo žygio. ¹⁵ „Palikote gyvas visas šias moteris? ­ tarė jis jiems. ­ ¹⁶ Juk šios moterys, Bileamo patariamos, paskatino izraelitus taip nusižengti VIEŠPAČIUI Peoro reikalu, kad VIEŠPATIES bendriją ištiko maras. ¹⁷ Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus, nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą, ¹⁸ o jaunas mergaites, nepažinusias vyro, pasilikite sau gyvas. ¹⁹ Be to, turite išbūti septynias dienas už stovyklos, o kas iš jūsų užmušė žmogų ar palietė lavoną, turite apsivalyti trečią ir septintą dieną. ²⁰ Turite apvalyti ir kiekvieną drabužį, kiekvieną odinį daiktą, kas tik išausta iš ožkos vilnų, ir kiekvieną medinį daiktą.“

²¹ Kunigas Eleazaras sugrįžusiems iš mūšio kareiviams tarė: „Toks yra apeiginis įstatas, kurį VIEŠPATS davė per Mozę. ²² Auksas, sidabras, varis, geležis, alavas ir švinas ­ ²³ visa, kas gali atsispirti ugniai ­ turi būti apvalyta ugnimi ir bus apvalyta. Nepaisant to, jie turi būti apvalyti ir apvalymo vandeniu. O kas negali atsispirti ugniai, turi būti nuplauta vandeniu. ²⁴ Išsiskalbsite savo drabužius septintą dieną ir būsite švarūs. Po to galėsite įeiti į stovyklą.“

²⁵ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁶ „Tu, kunigas Eleazaras ir bendrijos protėvių namų galvos surašykite paimtą grobį ­ ir žmones, ir galvijus. ²⁷ Tada grobį padalykite lygiai į dvi dalis: kareiviams, žygiavusiems į mūšį, ir visai bendrijai. ²⁸ Iš žygiavusių į mūšį kareivių dalies atidėk kaip duoklę VIEŠPAČIUI po vieną iš kiekvieno penketo šimtų žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų. ²⁹ Paimk tai iš jų pusės ir atiduok kunigui Eleazarui kaip atnašą VIEŠPAČIUI. ³⁰ O iš izraelitų pusės paimsi po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų ­ visų gyvulių ­ ir atiduosi juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje.“

³¹ Mozė ir Eleazaras padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. ³² Grobio kiekis, neskaitant kareivių pasigrobto karo laimikio, iš viso buvo šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių, ³³ septyniasdešimt du tūkstančiai jaučių, ³⁴ šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų, ³⁵ trisdešimt du tūkstančiai žmonių, būtent moterų, kurios dar nebuvo pažinusios vyro.

³⁶ Taigi pusė ­ dalis, tekusi ėjusiems į karo žygį ­ buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, ³⁷ o VIEŠPATIES avių ir ožkų duoklė ­ šeši šimtai septyniasdešimt penkios. ³⁸ Jaučių buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, iš jų septyniasdešimt du ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ³⁹ Asilų buvo trisdešimt tūkstančių penki šimtai, iš jų šešiasdešimt vienas ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ⁴⁰ Žmonių buvo šešiolika tūkstančių, iš jų trisdešimt du ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ⁴¹ Mozė duoklę ­ atnašą VIEŠPAČIUI ­ atidavė kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴² O izraelitų pusė ­ Mozės atidėtoji nuo ėjusių į karo žygį vyrų, ­ ⁴³ ta bendrijos pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, ⁴⁴ trisdešimt šeši tūkstančiai jaučių, ⁴⁵ trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų ⁴⁶ ir šešiolika tūkstančių žmonių. ⁴⁷ Iš izraelitų pusės Mozė paėmė po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių bei gyvulių ir atidavė juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴⁸ Tada atėjo pas Mozę vadai, vedę kariuomenės tūkstančius, tūkstantininkai ir šimtininkai. ⁴⁹ „Mes, tavo tarnai, ­ tarė jie Mozei, ­ suskaičiavome mums pavestus kareivius, nė vieno iš mūsiškių netrūksta. ⁵⁰ Todėl atnešėme VIEŠPATIES atnašą, ką kiekvienas mūsų aptiko ­ auksinius daiktus, antrankovius ir apyrankes, antspaudų žiedus, auskarus ir karolius, ­ kad būtų atliktas permaldavimas už mus VIEŠPATIES akivaizdoje.“ ⁵¹ Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą ir visokius dirbinius. ⁵² Viso jų paaukoto atnašos aukso buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių. ⁵³ O žygyje dalyvavusieji kareiviai karo laimikį pasilaikė sau. ⁵⁴ Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auksą iš pareigūnų, [vedusių] tūkstančius ir šimtus, ir įnešė jį į Susitikimo Palapinę kaip priminimo auką izraelitų labui VIEŠPATIES akivaizdoje.