¹ Teisėjų valdymo laikais kraštą ištiko badas. Vienas žmogus iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis išsikėlė į Moabo lygumas, norėdamas pergyventi badą. ² Žmogus buvo vardu Elimelechas, jo žmona ­ Noomė, o sūnūs ­ Machlonas ir Kiljonas. Jie buvo efratai iš Judo Betliejaus, bet nukeliavo į Moabo lygumas ir ten apsigyveno. ³ Noomės vyras Elimelechas pasimirė, ir ji liko viena su dviem sūnumis. ⁴ Jie vedė moabites. Viena jų vadinosi Orpa, o kita Rūta. Ten jie išgyveno apie dešimt metų. ⁵ Po to ir juodu abudu pasimirė ­ Machlonas ir Kiljonas, o Noomė liko visai viena, be sūnų ir be vyro.

⁶ Tada ji susirengė kartu su marčiomis grįžti iš Moabo lygumų, nes Moabo lygumose buvo girdėjusi, kad VIEŠPATS aplankė savo tautą, norėdamas duoti jiems duonos. ⁷ Lydima dviejų marčių, ji paliko vietą, kurioje gyveno, ir leidosi atgal į Judo šalį.

⁸ Noomė kreipėsi į abi savo marčias: „Eikite atgal, grįžkite namo, kiekviena į savo motinos namus! Teparodo VIEŠPATS jums tokį pat gerumą, kokį judvi parodėte mirusiesiems ir man! ⁹ Tepadeda VIEŠPATS kiekvienai jūsų atrasti šeimos židinį vyro namuose!“ Atsisveikindama ji pabučiavo jas. O jos, balsiai raudodamos, verkė ¹⁰ ir sakė: „Ne! Su tavimi mes grįšime pas tavo tautą!“

¹¹ Noomė atsakė: „Grįžkite atgal, mano dukterys! Kodėl turėtumėte eiti su manimi? Argi aš turiu savo įsčiose kitų sūnų, kurie galėtų tapti jūsų vyrais? ¹² Grįžkite atgal, mano dukterys, eikite savo keliu, nes aš per sena ištekėti. Net jeigu sakyčiau: ‘Turiu vilties!’ ­ turėčiau vyrą šią naktį ir pagimdyčiau sūnų, ¹³ argi jūs lauktumėte, kol jie užaugs? Nejaugi turėtumėte pasmerkti save dėl jų ir likti netekėjusios? O ne, mano dukterys! Mano dalia kartesnė negu jūsų, nes VIEŠPATIES ranka pakilo prieš mane.“ Vėl ėmė jos verkti ir raudoti.

¹⁴ Orpa atsisveikindama pabučiavo anytą, o Rūta liko prisirišusi prie jos. ¹⁵ Noomė tarė: „Matai, tavo svainė sugrįžo į savo tautą ir prie savo dievų. Grįžk ir tu, sek savo svainę!“ ¹⁶ Bet Rūta atsakė: „Neversk manęs palikti tave ir pasitraukti, nes

kur eisi tu, ten eisiu ir aš,

kur būsi tu, ten būsiu ir aš!

Tavo tauta bus mano tauta,

o tavo Dievas ­ mano Dievas!

¹⁷ Kur mirsi tu, ten mirsiu ir aš

ir būsiu ten palaidota.

Man nelemtį VIEŠPATS tesiunčia

ir dar teprideda, jeigu kas kita, o ne mirtis

mudvi išskirtų!“

¹⁸ Matydama, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti kartu, Noomė liovėsi ją perkalbinėti. ¹⁹ Jos abi atėjo kartu į Betliejų. Atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo dėl jų, o moterys kalbėjo: „Argi tai Noomė?“ ²⁰ Ji atsakinėjo joms:

„Nevadinkite manęs Noome^[i1],

vadinkite mane Mara^[i2],

nes Visagalis karčiai pasielgė su manimi.

²¹ Išėjau turtinga, bet

VIEŠPATS mane parvedė atgal tuščiomis rankomis.

Kaipgi galite vadinti mane Noome,

jeigu VIEŠPATS nukamavo mane,

jeigu Visagalis davė man nelaimę?“

²² Taip sugrįžo Noomė su savo marčia Rūta Moabite iš Moabo lygumų. Jiedvi atėjo į Betliejų miežiapjūtės pradžioje.