¹ Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje,

pasilieka Visagalio pavėsy.

² Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve,

mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“

³ Juk tai jis

išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos

ir nuo mirtį nešančio maro.

⁴ Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, ­

po jo sparnais rasi prieglaudą.

Jo ištikimybė ­ dengiantis skydas.

⁵ Nereikės tau bijoti nakties siaubo,

nei strėlės, iššautos dieną,

⁶ nei maro, sėlinančio tamsoje,

nei rykštės, niokojančios vidudienį.

⁷ Nors tūkstantis kristų tavo kairėje

ir dešimt tūkstančių ­ dešinėje,

tavęs niekas nepasieks.

⁸ Tu žiūrėsi ir matysi,

kaip baudžiami nedorėliai.

⁹ Tu pasirinkai VIEŠPATĮ savo prieglauda,

Aukščiausiąjį savo užuovėja,

¹⁰ todėl neištiks tavęs žala,

nepalies tavo palapinės nelaimė,

¹¹ nes jis palieps savo angelams

saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum.

¹² Savo rankomis jie neš tave,

kad kojos į akmenį neužsigautum.

¹³ Tu sumindžiosi liūtą ir gyvatę,

sutrypsi liūtuką ir slibiną.

¹⁴ „Kas mane myli, tą gelbėsiu;

saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.

¹⁵ Kai jis šauksis manęs, išklausysiu,

būsiu su juo varge,

išgelbėsiu ir pagerbsiu.

¹⁶ Pasotinsiu jį ilgu amžiumi,

pagirdysiu savo išganymu.“