¹ Giesmė. Koracho sūnų psalmė. Choro vadovui. Pagal mahalat leanotą^[i1]. Hemano Ezeracho maskilas^[i2].

² VIEŠPATIE Dieve, mano Gelbėtojau,

dieną ir naktį tavęs šaukiuosi.

³ Išgirsk mano maldą,

klausykis mano pagalbos šauksmo,

⁴ nes tiek daug nelaimių mane apniko,

kad atsidūriau ant Šeolo slenksčio.

⁵ Žmonės mano, kad aš toks,

kuriam lemta žengti į kapą;

aš bejėgis

⁶ kaip paliktas tarp mirusiųjų,

kaip kape gulintys užmuštieji,

kaip tie, kurių daugiau nebeatmeni,

nes jie atskirti nuo tavo pagalbos.

⁷ Įstūmei mane į patį kapo dugną,

į tamsią jo gelmių prarają.

⁸ Tavo pyktis mane baisiai slegia,

ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos. Sela.

⁹ Atstūmei nuo manęs visus mano pažįstamus,

padarei jiems mane šlykštų;

aš įkalintas ir nebegaliu išeiti.

¹⁰ Mano akys temsta iš širdgėlos;

šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, kasdieną,

tiesiu į tave rankas melsdamasis.

¹¹ Argi stebuklus tu darai mirusiesiems?

Nejau šešėliai kelsis tavęs šlovinti? Sela.

¹² Argi apie tavo gerumą bus pasakojama kape,

o apie tavo ištikimybę Pražūties vietoje?^[i3]

¹³ Nejau tavo stebuklai apsakomi mirties tamsybėse,

o tavo teisumas ­ užmaršties šalyje?

¹⁴ O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs,

kas rytą tave sveikina mano malda.

¹⁵ O VIEŠPATIE, kodėl mane atstumi?

Kodėl slepi savo veidą nuo manęs?

¹⁶ Nuo jaunystės kenčiu ir esu prie mirties.

Tavo baimės našta mane pribloškia,

¹⁷ tavo įniršis mane sukrečia,

tavo siaubas mane naikina.

¹⁸ Lyg potvynis jie skandina mane visą dieną,

apstoja iš visų pusių.

¹⁹ Tu padarei, kad manęs vengia draugas ir kaimynas;

kur tik aš, ten visuomet tamsu.