1 Choro vadovui. Pagal gititą[i1]. Koracho sūnų psalmė. 2 Kokios mielos tavo buveinės, Galybių VIEŠPATIE! 3 Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų; mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui. 4 Net žvirblis randa namus ir kregždė lizdą savo jaunikliams prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE, mano Karaliau ir mano Dieve. 5 Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose, visada šlovindami tave giesme! >Sela. 6 Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje, kurio širdis pakeliui į Siono kalną. 7 Jie eina per Bakos slėnį[i2], ir slėnis tampa jiems šaltinių vieta, tartum ankstyvieji lietūs būtų pripildę jį palaimos. 8 Eidami jie stiprėja; jie matys Dievą Sione. 9 O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą; klausykis, Jokūbo Dieve! Sela. 10 Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą, pasižiūrėk į savo pateptojo veidą! 11 Juk viena diena tavo kiemuose vertesnė už tūkstantį bet kur kitur. Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio, negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse. 12 Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas; jis teikia malonę ir garbę. VIEŠPATS nešykšti nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi. 13 Galybių VIEŠPATIE, koks laimingas žmogus, kuris tavimi pasitiki! |