¹ Dovydo šigajonas^[i1], kurį jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Kušo Benjamino.

² VIEŠPATIE, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi!

Saugok mane nuo visų, kurie mane persekioja,

ir gelbėk mane,

³ kad jie kaip liūtai, mane nusivilkę,

nesuplėšytų į gabalus,

nes nėra kas išgelbsti.

⁴ VIEŠPATIE, mano Dieve, jei tai padariau,

jei kaltė suteršė mano rankas,

⁵ jei piktu atsilyginau savo bičiuliui,

bet pasigailėjau tų,

kurie be priežasties buvo mano priešai,

⁶ tai tepersekioja mane priešas ir tepagauna,

tesutrypia mano gyvastį su žemėmis

ir tesumaišo mano sielą su dulkėmis! Sela.

⁷ VIEŠPATIE, pakilk įniršęs,

užstok mane nuo priešų šėlsmo!

Mano Dieve, pabusk teismui, kurį esi paskelbęs.

⁸ Tesiburia aplink tave sueiga tautų,

o tu viešpatauk joms iš aukštybių.

⁹ VIEŠPATS teisia tautas;

mane, VIEŠPATIE, teisk pagal mano teisumą,

atsižvelgdamas į mano nekaltumą.

¹⁰ Nedorėlių kėslams padaryk galą,

o teisųjį sustiprink! Tu ištiri mūsų mintis ir norus, o teisusis Dieve!

¹¹ Dievas ­ mano skydas,

gelbstintis doros širdies žmones.

¹² Teisus teisėjas yra Dievas,

Dievas, kuris gali kasdien bausti.

¹³ Jei žmogus nepakeis savo elgesio,

Dievas galąs kalaviją,

įtemps lanką, paėmęs strėlę,

¹⁴ parengs prieš jį savo mirtinus ginklus

ir ugningas ietis pavers savo strėlėmis.

¹⁵ Štai kaip nedoras žmogus sumano pikta,

užsigeidžia kenkti ir pagimdo apgaulę.

¹⁶ Jis iškasa duobę, dar pagilina ją,

ir pats įpuola į savo iškastą duobę,

¹⁷ jam ant galvos grįžta jo piktumas,

jo smurtas krinta jam ant pakaušio.

¹⁸ Dėkosiu VIEŠPAČIUI už jo teisumą,

giedosiu šlovės giesmę VIEŠPAČIUI Aukščiausiajam.