1 Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas[i1]. 2 Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve. 3 Visa gyvastimi trokštu Dievo, gyvojo Dievo; kada nueisiu ir pamatysiu Dievo veidą? 4 Ašaromis mintu dieną naktį; visą dieną žmonės manęs klausinėja: „Kurgi tavo Dievas?“ 5 Kai išlieju savo širdį, prisimindamas, kaip eidavau su minia į Dievo Namus, vesdamas ją iškilmės eitynių spūstyje su džiugiais šlovės šauksmais! 6 Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą. 7 Mano Dieve, liūdna mano širdis, todėl pas tave mintimis keliauju iš Jordano krašto bei Hermono, nuo Micaro kalno. 8 Bedugnė šaukia bedugnei tavo krioklių griausmu, visa tavo bangų mūša ir vilnys mane skandina. 9 Dieną VIEŠPATS tesuteikia savo malonę naktį giedoti jam giesmę, maldą savo gyvenimo Dievui. 10 Sakau Dievui, savo Uolai: „Kodėl užmiršai mane? Kodėl, priešų engiamas, turiu liūdnas klajoti?“ 11 Net kaulus man skauda, kai priešai tyčiojasi, kasdien klausinėdami: „Kurgi tavo Dievas?“ 12 Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą. | 
