¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė.

Dieve, kurį šlovinu, netylėk!

² Mane užpuolė nedorėliai

ir meluodami mane persekioja.

³ Neapykantos žodžiais mane apniko

ir be priežasties mane puola.

⁴ Nors juos myliu, jie mane kaltina

net kai už juos meldžiuosi.

⁵ Taip jie piktu man atlygina už gera,

neapykanta ­ už mano meilę.

⁶ Parink nedorą teisėją jam teisti,

testoja kaltintojas jo dešinėje.

⁷ Tebūna teisme jis pasmerktas,

net jo malda tebūna laikoma nuodėme.

⁸ Trumpas tebūna jo gyvenimas,

ir kitas teužima jo vietą.

⁹ Jo vaikai telieka našlaičiai,

o jo žmona tenašlauja.

¹⁰ Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja,

iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.

¹¹ Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,

o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.

¹² Teneparodo nė vienas jam gerumo

nei užuojautos jo našlaičiams.

¹³ Težūva visi jo palikuonys,

ir su antra karta teišnyksta jo vardas.

¹⁴ Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,

o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.

¹⁵ Temato tai VIEŠPATS nuolatos,

kol jo atminimas neužges žemėje.

¹⁶ Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera,

bet tik kamuoja vargšą ir beturtį,

net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.

¹⁷ Prake´ikti jis mėgo, tad tebūna pats prakeiktas!

Palaimos linkėti nemėgo, tad niekas jo tenelaimina!

¹⁸ Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu,

tad tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo,

į jo kaulus lyg aliejus.

¹⁹ Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia,

kaip juosta, kurią kasdien nešioja!

²⁰ Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams,

kurie linki man pikta.

²¹ Man, DIEVE, mano Viešpatie,

padėk, kaip esi pažadėjęs,

ir išgelbėk mane dėl savo gerumo.

²² Juk aš vargšas ir beturtis,

besiraitantis iš širdgėlos.

²³ Nykstu lyg šešėlis vakare

ir esu lyg vėjo nešamas skėris.

²⁴ Man keliai linksta nuo pasninko,

o mano kūnas nusikamavęs.

²⁵ Esu jiems tapęs pasityčiojimu;

mane pamatę, jie kraipo galvas.

²⁶ Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve!

Dėl savo ištikimosios meilės gelbėk mane!

²⁷ Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka,

kad tu, VIEŠPATIE, tai padarei.

²⁸ Tegu jie sau keikia, o tu laimink.

Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai,

bet tesidžiaugia tavo tarnas.

²⁹ Teapsivelka negarbe mano kaltintojai,

teapsidengia gėda lyg skraiste!

³⁰ Visu balsu dėkosiu VIEŠPAČIUI,

giesme šlovinsiu jį žmonių spūstyje,

³¹ nes jis stovi beturčio dešinėje,

kad išgelbėtų nuo trokštančių pasmerkti jį mirčiai.