¹ Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

² Kas gali apsakyti didžius VIEŠPATIES darbus

ar pajėgti jį pašlovinti?

³ Laimingi, kas elgiasi teisingai,

ir visados daro, kas teisu.

⁴ Atmink ir mane, VIEŠPATIE, kai padedi savo tautai,

lankyk ir mane malone, kai juos gelbsti,

⁵ kad galėčiau patirti tavo išrinktųjų gerovę,

dalytis tavo tautos džiaugsmu

ir didžiuotis tavo paveldu.

⁶ Nusidėjome ­ mes ir mūsų protėviai,

nusikaltome, nedorai elgėmės.

⁷ Mūsų protėviai Egipte nepaisė tavo nuostabių darbų,

pamiršo tavo gerumą

ir maištavo prieš Aukščiausiąjį prie Nendrių jūros.

⁸ Vis dėlto jis gelbėjo juos, kaip tinka jo vardui,

kad parodytų savo didžią jėgą.

⁹ Jis pagrūmojo Nendrių jūrai, ir ji išdžiūvo;

jis pervedė juos per gelmes kaip per dykumą.

¹⁰ Jis išgelbėjo juos iš tų, kurie jų nekentė,

ir atpirko iš priešo rankų.

¹¹ Jūra paskandino jų priešus,

ir neliko nė vieno.

¹² Tada izraelitai įtikėjo

ir šlovino jį giesme.

¹³ Greitai jie užmiršo, ką jis buvo padaręs,

ir elgėsi, nelaukdami, kol supras jo užmojį.

¹⁴ Dykumoje juos apėmė godus alkis,

ir tyruose jie ėmė gundyti Dievą.

¹⁵ Jis davė jiems, ko jie reikalavo,

bet siuntė ir alinančią ligą.

¹⁶ Stovykloje buvo pavydima Mozei

ir Aaronui, šventajam VIEŠPATIES tarnui.

¹⁷ Žemė atsivėrė ir prarijo Dataną,

palaidojo Abiramo šalininkus.

¹⁸ Ugnis užsiliepsnojo tame būryje,

ir liepsnos sunaikino nedorėlius.

¹⁹ Prie Horebo žmonės pasidirbo veršį

ir garbino nuliedintą atvaizdą.

²⁰ Jie sukeitė Dievo garbę

su žolę ėdančio jaučio atvaizdu.

²¹ Jie užmiršo Dievą, savo Gelbėtoją,

padariusį didžių dalykų Egipte.

²² Kokių nuostabių darbų jis padarė Chamo žemėje!

Kokių baisių dalykų prie Nendrių jūros!

²³ Jis būtų juos sunaikinęs,

jeigu jo išrinktasis Mozė nebūtų užstojęs

ir nukreipęs jo pykčio.

²⁴ Jie paniekino puikųjį kraštą

ir netikėjo jo pažadu,

²⁵ murmėjo savo palapinėse

ir nenorėjo klausyti VIEŠPATIES balso.

²⁶ Todėl, pakėlęs ranką, jis prisiekė,

kad leis jiems žūti dykumoje

²⁷ ir išblaškys jų palikuonis tautose,

išsklaidys po svetimas šalis.

²⁸ Paskui jie prisidėjo prie Baalo apeigų

ir valgė mirusiesiems atnašautas aukas.

²⁹ Jie pykdė VIEŠPATĮ savo darbais,

todėl juos užpuolė maras.

³⁰ Tada Finehasas pakilęs užstojo,

ir maras liovėsi.

³¹ Tai pripažinta jam kaip teisus darbas

amžinai per kartų kartas.

³² Jie pykdė VIEŠPATĮ prie Meribos vandenų,

ir dėl jų nukentėjo Mozė,

³³ nes jie taip apkartino jam dvasią,

kad jis neapgalvotai pašnekėjo.

³⁴ Jie neišnaikino tautų,

kaip VIEŠPATS buvo jiems įsakęs,

³⁵ bet susimaišė vedybomis su svetimtaučiais

ir mokėsi daryti, kaip šie darė.

³⁶ Dievo tauta tarnavo stabams,

ir jie virto jiems pinklėmis.

³⁷ Savo sūnus ir dukteris

jie aukojo demonams.

³⁸ Jie liejo nekaltą kraują,

savo sūnų ir dukterų kraują,

aukojo juos Kanaano stabams

ir išniekino kraštą, praliedami kraują.

³⁹ Taip jie teršėsi savo veiksmais

ir ištvirkavo savo darbais.

⁴⁰ VIEŠPATS įniršo ant savo tautos

ir pasibjaurėjo savo paveldu.

⁴¹ Jis atidavė juos tautoms į rankas,

ir juos valdė tie, kurie jų nekentė.

⁴² Priešai juos engė,

ir jie tapo jiems visiškai pavaldūs.

⁴³ Daugel sykių VIEŠPATS gelbėjo savo tautą,

bet jie ir toliau liko maištingi

ir savo kalčių prislėgti.

⁴⁴ Bet jis atsižvelgdavo į jų kančią,

kai išgirsdavo jų šauksmą.

⁴⁵ Jų labui jis atmindavo savo Sandorą

ir pasigailėdavo iš savo gerumo.

⁴⁶ Jis išgaudavo jiems pasigailėjimą iš tų,

kurie laikė juos nelaisvėje.

⁴⁷ Gelbėk mus, VIEŠPATIE, mūsų Dieve,

ir surink mus iš visų tautų,

kad dėkotume tavo šventajam vardui

ir didžiuotumės tave šlovindami!

⁴⁸ Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,

nuo amžių per amžius!

Tesako visa tauta: „Amen!“

Šlovinkite VIEŠPATĮ!