¹ Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo.“ ² Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems buvusiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų, kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais. ³ Tuomet ateikite, kilsime į Betelį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau.“ ⁴ Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir auskarus iš ausų^[i1]. Jokūbas užkasė juos po ąžuolu prie Sichemo.

⁵ Kai jie vėl leidosi kelionėn, didžiulė Dievo baimė taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų. ⁶ Taigi Jokūbas atkeliavo į Lūzą, tai yra Betelį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo buvę žmonės. ⁷ Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El Beteliu, nes ten, jam bėgant nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.

⁸ Rebekos žindyvė Debora numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Betelio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.

⁹ Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan Aramo, ir palaimino jį. ¹⁰ Dievas tarė jam:

„Tavo vardas yra Jokūbas.

Nebebūsi daugiau vadinamas Jokūbu,

nes tik Izraelis bus tavo vardas.“

Taip jis pavadino jį Izraeliu. ¹¹ Dievas tarė jam:

„Aš esu Dievas Visagalis.

Būk vaisingas ir auk!

Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs,

ir iš tavęs kils karaliai. ¹² Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui,

dabar duodu tau.

Ir tavo būsimiems palikuonims

aš duosiu šį kraštą.“

¹³ Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis. ¹⁴ Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi. ¹⁵ Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.

¹⁶ Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. ¹⁷ Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų.“ ¹⁸ Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu^[i2]. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu^[i3]. ¹⁹ Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų. ²⁰ Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos. ²¹ Izraelis keliavo toliau ir pasistatė palapinę už Migdal Edero.

²² Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo.

Jokūbo sūnų buvo dvylika. ²³ Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas. ²⁴ Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas. ²⁵ Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis. ²⁶ Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Tokie tat buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan Arame.

Izaoko mirtis

²⁷ Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat Arbos, tai yra Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai. ²⁸ Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimt metų, ²⁹ kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė, ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo sujungtas su savo gimine. Jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas palaidojo jį.