¹ Mano vaike, jei laidavai savo kaimynui,

jei kitam už jį padavei ranką,

² esi susisaistęs savo lūpų pareiškimu,

esi įkliuvęs per savo ištartą žodį,

³ daryk ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok,

nes esi patekęs į savo kaimyno rankas:

eik keliais ir maldauk savo kaimyno.

⁴ Neužmik

ir neužmerk akių,

⁵ kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo,

kaip paukštis nuo gaudytojo.

⁶ Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni,

patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties.

⁷ Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo,

⁸ ji pripildo savo sandėlius vasarą

ir surenka peną per pjūtį.

⁹ Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni?

Kada kelsiesi iš miego?

¹⁰ „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,

truputį rankas sudėjus pailsėti“, ­

¹¹ ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,

o nepriteklius ­ kaip ginkluotas karys.

¹² Suktas ir nedoras žmogus

gyvena apgaulingai kalbėdamas,

¹³ jis merkia akimi, nenustovi vietoje,

rodo ženklus pirštais,

¹⁴ klastinga širdimi rengia pikta,

nuolat sėdamas vaidus.

¹⁵ Žūtis tokį žmogų ištiks staiga,

akimirksniu, be vilties atsitiesti.

¹⁶ Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia,

o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:

¹⁷ išpuikusios akys, melagingas liežuvis,

nekaltą kraują liejančios rankos,

¹⁸ nedoras pinkles rezganti širdis,

pikta daryti skubančios kojos,

¹⁹ neteisingai liudijantis melagingas liudytojas

ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.

²⁰ Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo

ir neatmesk savo motinos mokymo.

²¹ Laikyk juos pasirišęs prie širdies,

pasikabink ant kaklo.

²² Kad ir ką darysi, jie tau padės;

kai gulsiesi miego, jie tave saugos,

kai atsibusi, su tavimi bendraus.

²³ Juk įsakymas yra žiburys,

mokymas ­ šviesa,

o drausmės pamokymai ­ gyvenimo kelias;

²⁴ jie apsaugos tave nuo palaidos moters,

nuo svetimautojos vilionių.

²⁵ Negeisk jos grožio savo širdyje,

nesileisk užburiamas jos žvilgsnių,

²⁶ nes kekšei atlyginti užtenka duonos kepalo,

o svetima žmona yra spąstai žmogaus gyvasčiai.

²⁷ Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje,

nesudegindamas savo drabužių?

²⁸ Argi gali jis vaikščioti žarijomis,

nenusvildamas kojų?

²⁹ Taip nutinka žmogui, kuris miega su savo kaimyno žmona;

kas ją paliečia, tas neliks nenubaustas.

³⁰ Žmonės neniekina vagies, kuris būdamas alkanas vagia,

kad numalšintų alkį.

³¹ Tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai

ir atiduoti visą savo namų turtą.

³² Bet žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi;

tai darydamas, jis žudo patį save.

³³ Jis susilauks antausių ir nemalonės,

niekada nebus ištrinta jo gėda,

³⁴ nes pavyduliavimas sukelia vyro įtūžį,

ir keršto pagautas jis nesivaldo.

³⁵ Išpirkos jis nepriims,

o kyšio, net didžiausio, atsisakys.