¹ Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo,

būkite atidūs, kad suprastumėte,

² nes duodu jums gerą patarimą:

neužmeskite mano mokymo.

³ Kadaise buvau geras tėvo sūnus,

gležnas, motinos numylėtinis.

⁴ Tėvas mane mokė ir sakė:

„Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau;

laikykis mano įsakymų, ir gyvensi.

⁵ Įgyk išminties, įgyk supratimo!

Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano žodžių.

⁶ Nepalik jos, ir ji tave palaikys,

mylėk ją, ir ji tave saugos.

⁷ Štai išminties pradžia: įgyk išminties,

įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.

⁸ Brangink ją, ir ji tave išaukštins;

ji tave pagerbs, jei tu ją apkabinsi.

⁹ Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką,

apvainikuos garbinga karūna.“

¹⁰ Mano vaike, klausykis ir imk į širdį mano žodžius,

kad ilgai gyventum.

¹¹ Mokau tave išminties kelio,

vedu tave dorais takais,

¹² kur nereikės tau žingsnių lėtinti,

ir, net jei bėgtum, nesuklupsi.

¹³ Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo,

brangink jį, nes tai tavo gyvybė.

¹⁴ Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako,

neik nedorėlių keliu.

¹⁵ Venk jo! Neženk juo,

sukis nuo jo, eik savo keliu.

¹⁶ Jie užmigti negali, ką pikta nepadarę,

jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę.

¹⁷ Nedorumas ­ jų valgoma duona,

smurtas ­ jų geriamas vynas.

¹⁸ O teisiųjų takas ­ tarsi aušros šviesa,

vis labiau švintanti iki skaisčios dienos.

¹⁹ Nedorų žmonių kelias ­ visiškai tamsus;

jie nežino, ant ko suklumpa.

²⁰ Mano vaike, klausyk mano žodžių,

palenk ausį mano posakiams.

²¹ Neišleisk jų iš akių,

laikyk giliai savo širdyje.

²² Juk juos turintiems jie yra gyvenimas

ir jų kūno sveikata.

²³ Atsidėjęs saugok savo širdį,

nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.

²⁴ Venk kalbėti apgaulingai,

mesk į šalį suktas kalbas.

²⁵ Tavo akys težiūri į priekį,

tiesus tebūna tavo žvilgsnis.

²⁶ Žiūrėk, kur eini,

ir visi tavo keliai bus tikri.

²⁷ Nesuk nei į dešinę, nei į kairę;

nukreipk savo koją nuo pikta.