¹ Mano vaike, neužmiršk mano mokymo,

ir tebrangina tavo širdis mano įsakymus,

² nes jie tau suteiks

daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės.

³ Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė;

užsirišk juos sau ant kaklo,

įsirašyk savo širdies plokštėje.

⁴ Taip rasi malonę ir gerą vardą

Dievo ir žmonių akyse.

⁵ Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU

ir nesiremk vien savo įžvalga.

⁶ Pripažink jį visur, kad ir ką darytum,

ir jis ištiesins tavo kelius.

⁷ Nebūk išmintingas tik savo paties akyse;

pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir venk pikta.

⁸ Tai teiks sveikatą tavo kūnui

ir atgaivą tavo kaulams.

⁹ Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi,

visomis savo derliaus pirmienomis;

¹⁰ ir tavo svirnai bus pilni grūdų,

o šviežias vynas liesis per statinių kraštus.

¹¹ Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės,

nesipiktink, kai jis tave sudraudžia,

¹² nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia

kaip tėvas mylimą sūnų.

¹³ Laimingas žmogus, kuris išmintį randa,

kuris supratimo įgyja!

¹⁴ Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro,

ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu.

¹⁵ Ji brangesnė už brangakmenius,

visi tavo turtai negali jai prilygti.

¹⁶ Ilgas gyvenimas ­ jos dešinėje,

kairėje ­ turtai ir garbė.

¹⁷ Jos keliai malonūs,

o visi takai ramūs.

¹⁸ Ji ­ gyvybės medis ją suvokiantiems;

laimingas, kas jos laikosi.

¹⁹ Išmintimi VIEŠPATS padėjo žemės pamatus,

supratimu padarė dangų.

²⁰ Jo pažinimu prasiveržė vandenų gelmės,

ir debesys lašina rasą.

²¹ Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių,

laikykis sveikos išminties ir apdairumo.

²² Jie bus tavo dvasios gyvenimas

ir papuošalas tau ant kaklo.

²³ Tuomet saugiai eisi savo keliu,

ir tavo koja niekada nesuklups.

²⁴ Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti,

kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.

²⁵ Nebijok ūmaus siaubo

nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius,

²⁶ nes VIEŠPATS bus tavo pasitikėjimas

ir apsaugos tavo koją nuo spąstų.

²⁷ Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos,

kai turi jėgų tai padaryti.

²⁸ Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“, ­

arba: „Rytoj šitai gausi“, ­

kai gali duoti tuojau.

²⁹ Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui,

su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs.

³⁰ Nesiginčyk su niekuo be reikalo,

kai nebuvo tau žalos padaryta.

³¹ Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui,

nesek nė vienu jo keliu.

³² Juk suktu žmogumi VIEŠPATS bjaurisi,

o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.

³³ Nedorėlio namus VIEŠPATS prakeikia,

o teisiojo buveinę laimina.

³⁴ Jis šaiposi iš pašaipūnų,

o romiesiems rodo malonę.

³⁵ Išmintingieji paveldės garbę,

o atkaklūs kvailiai ­ gėdą.