¹ Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša;

neišmintingas, kas jais svaiginasi.

² Karaliaus rūstybė ­ tarsi liūto riaumojimas;

kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.

³ Garbinga žmogui vengti ginčų,

o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.

⁴ Sėjos metu tinginys nearia;

pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.

⁵ Žmogaus širdies užmojai ­ gilūs vandenys,

protingas žmogus gali jų semtis.

⁶ Daugelis laiko save geros valios žmonėmis,

bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?

⁷ Teisus žmogus elgiasi dorai;

laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!

⁸ Kai karalius atsisėda į teismo sostą,

jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.

⁹ Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį.

Esu švarus, be nuodėmės!“

¹⁰ Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais ­

abejais bjaurisi VIEŠPATS.

¹¹ Savo veiksmais net jaunuolis parodo,

ar jo elgesys sąžiningas ir doras.

¹² Ir girdinčią ausį, ir matančią akį ­

abi VIEŠPATS padarė.

¹³ Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi;

laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.

¹⁴ „Nieko verta, nieko verta“, ­ sako pirkėjas,

o nueidamas puikuojasi^[i1].

¹⁵ Aukso ir brangakmenių gausu,

bet išmintingos lūpos ­ brangiausias papuošalas.

¹⁶ Paimk drabužį laidavusio už atėjūną,

ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę^[i2].

¹⁷ Duona, gauta per apgaulę, saldi,

bet vėliau burna taps pilna žvyro.

¹⁸ Užmojai subręsta per pasitarimus;

kariauk protingai apsvarstydamas.

¹⁹ Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas;

todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.

²⁰ Kas keikia savo tėvą ir motiną,

to žibintas užges visiškoje tamsoje.

²¹ Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje,

galų gale nebus palaiminta.

²² Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“

Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.

²³ Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI,

nesąžiningos svarstyklės yra negeros.

²⁴ VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius;

tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?

²⁵ Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ ­

paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.

²⁶ Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius

ir kulia juos kuliamuoju ratu.

²⁷ Žmogaus gyvybės alsavimas ­ VIEŠPATIES žibintas,

apreiškiantis visas jo būties gelmes.

²⁸ Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių,

o jo sostas palaikomas teisumo.

²⁹ Jaunuolių papuošalas ­ jėga,

o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.

³⁰ Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta,

žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.