1 Išmintinga moteris statosi namus, o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis. 2 Kas dorai elgiasi, tas garbina VIEŠPATĮ, o kas eina suktais keliais, tas jį niekina. 3 Kvailojo burnoje lazda jo nugarai, o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo. 4 Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios; gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis. 5 Sąžiningas liudytojas nemeluoja, o melagingas alsuoja melais. 6 Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali, o žmogus, kuris suvokia, lengvai įgyja išmanymo. 7 Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus, nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti. 8 Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis, o bukapročio kvailumas klaidina jį. 9 Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę, o dori žmonės patiria Dievo malonę. 10 Vien širdis pažįsta savo kartumą, ir joks pašalietis negali dalytis jos džiaugsmu. 11 Nedorėlių namai sunaikinami, o teisiųjų palapinė klesti. 12 Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį. 13 Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį, o džiaugsmas gali baigtis širdgėla. 14 Suktos širdies žmogus gauna, ką užsitarnauja savo elgesiu, o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus. 15 Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius. 16 Išmintingas žmogus būna atsargus ir vengia pikta, o kvailas negali susilaikyti ir būna neatsargus. 17 Kas ūmus, tas kvailai pasielgia, o sukčius nekenčiamas. 18 Neišmanėlių papuošalas kvailumas, o gudrieji apsivainikuoja išmanymu. 19 Blogi žmonės turi nusilenkti geriesiems, o nedorėliai prie teisiųjų vartų. 20 Beturčio nemėgsta nė jo artimieji, o turtuolis turi daug bičiulių. 21 Kas niekina savo artimą, tas nusideda, o gera darantis vargšui būna laiminamas. 22 Argi neklysta darantys pikta? Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera. 23 Kiekvienas triūsas duoda naudos, vien plepėjimas veda į skurdą. 24 Išmintingųjų vainikas jų sumanumas, o kvailųjų kvailumas. 25 Teisingas liudytojas išgelbsti gyvastį, o kas liudija melus, tas skleidžia apgaulę. 26 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tvirtovė, jo vaikų prieglauda. 27 Pagarbi VIEŠPATIES baimė gyvenimo šaltinis, kad žmogus galėtų išvengti mirtinų pinklių. 28 Karaliaus didybė gausi tauta, o valdovas be tautos niekas. 29 Kas negreit supyksta, tas turi daug supratimo, o kas ūmaus būdo, tas aukština kvailumą. 30 Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus. 31 Kas skriaudžia vargšą, tas įžeidžia jo Kūrėją, o kas pasigaili beturčio, tas teikia jam garbę. 32 Nedoras žmogus pražūva per savo nedorumą, o teisusis saugus dėl savo dorumo. 33 Išmintis ilsisi protingo žmogaus širdyje, bet kvailiesiems ji nepažįstama. 34 Teisumas išaukština tautą, o nuodėmė pažemina. 35 Sumaniam tarnui suteikiama karaliaus malonė, o niekam tikęs užsitraukia jo pyktį. | 
