¹ Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: ² „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. ³ Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli.“ ⁴ Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ ⁵ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis.“ ⁶ Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, padėkojo, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. ⁷ Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. ⁸ Jie valgė ir pasisotino, ir nulikusių gabaliukų surinko septynis krepšius. ⁹ O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos ¹⁰ ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

Ženklo reikalavimas

¹¹ Čia priėjo fariziejų ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. ¹² Atsidusęs iš širdies gilumos, jis tarė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“ ¹³ Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

Fariziejų ir Erodo raugas

¹⁴ Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. ¹⁵ O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo.“ ¹⁶ Jie pradėjo kalbėtis neturį duonos. ¹⁷ Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Ar vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? ¹⁸ Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, ¹⁹ jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams?! O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika.“ ­ ²⁰ „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų krepšių likučių?“ Jie atsakė: „Septynis.“ ²¹ Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

Neregio išgydymas

²² Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų vieną neregį ir prašo jį palytėti. ²³ Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten patepė seilėmis jo akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“ ²⁴ Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius.“ ²⁵ Jėzus vėl palietė rankomis jo akis, ir jis visiškai praregėjo ­ tapo sveikas ir viską ryškiai matė. ²⁶ Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Tik neužeik į kaimą.“

Jėzaus dievystės išpažinimas

²⁷ Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ ²⁸ Jie atsakė: „Vieni ­ Jonu Krikštytoju, kiti ­ Eliju, treti ­ dar kuriuo iš pranašų.“ ²⁹ Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas.“ ³⁰ Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.

Jėzus apie savo mirtį

³¹ Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. ³² Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė jį drausti. ³³ Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“

Sekimas Jėzumi

³⁴ Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. ³⁵ Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. ³⁶ O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? ³⁷ Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?! ³⁸ Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“