¹ Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą ² keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. ³ Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ ⁴ Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“

⁵ Tada velnias, pavedėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ⁶ ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. ⁷ Taigi jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ ⁸ O Jėzus jam atsakė: „Parašyta:

Viešpatį, savo Dievą, tegarbink

ir jam vienam tetarnauk!“

⁹ Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, ¹⁰ nes parašyta:

Jis palieps savo angelams sergėti tave

ir dar:

¹¹ Jie nešios tave ant rankų,

kad neužsigautum kojos į akmenį.“

¹² Jėzus jam atkirto: „Pasakyta:

Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“

¹³ Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.

Jėzus Nazarete

¹⁴ Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. ¹⁵ Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.

¹⁶ Jėzus parėjo į Nazarą^[i1], kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. ¹⁷ Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs ritinį, jis rado vietą, kur parašyta:

¹⁸ Viešpaties Dvasia ant manęs,

nes jis patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,

akliesiems ­ regėjimo;

siuntė vaduoti prislėgtųjų

¹⁹ ir skelbti Viešpaties malonės metų.

²⁰ Suvyniojęs ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. ²¹ Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ ²² Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?!“ ²³ O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ ­ padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume.“ ²⁴ Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. ²⁵ Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. ²⁶ Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidono šalyje, Sareptoje. ²⁷ Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas.“

²⁸ Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; ²⁹ jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. ³⁰ Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.

Jėzus Kafarnaume

³¹ Jis nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną šabą mokė žmones. ³² Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis dvelkė galybe.

³³ Kartą sinagogoje buvo netyrojo demono dvasios apsėstas žmogus. Jis pradėjo garsiai šaukti: ³⁴ „Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ ³⁵ Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Nubloškęs jį į sinagogos vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs. ³⁶ Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“ ³⁷ Ir gandas apie jį plito visose aplinkinėse vietovėse.

³⁸ Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos. ³⁹ Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštligę, ir toji liovėsi. Tuojau atsikėlusi ji galėjo jiems patarnauti.

⁴⁰ Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. ⁴¹ Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją.

Kelionė į Judėją

⁴² Dienai išaušus, Jėzus nuėjo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų. ⁴³ O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas.“ ⁴⁴ Ir jis skelbė [žodį] Judėjos sinagogose.