¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk visai izraelitų bendrijai ir sakyk jiems: ‘Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas. ³ Kiekvienas gerbs savo motiną ir tėvą, švęs mano šabus; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. ⁴ Nesikreipkite į stabus ir nedirbkite sau liedinamų dievų; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

⁵ Kai atnašaujate bendravimo auką VIEŠPAČIUI, atnašaukite taip, kad ji būtų maloni jūsų labui. ⁶ Ji bus suvalgoma tą pačią dieną, kai paaukojate, arba rytojaus dieną; o kas liko ligi trečios dienos, turi būti sudeginta ugnyje. ⁷ Jeigu ji iš viso būtų valgoma trečią dieną, ji bus pasibjaurėtina. Ji nebus maloni. ⁸ Kas ją valgo, užsitraukia kaltę, nes išniekina tai, kas VIEŠPAČIUI šventa. Toks žmogus bus pašalintas iš savo tautos.

⁹ Kai pjaunate savo krašto derlių, nepjausi iki pat savo lauko pakraščių nei rinksi likusias derliaus varpas. ¹⁰ Savo vynuogyno plikai nenuskinsi ir savo vynuogyne nukritusių vynuogių nerankiosi, paliksi jas vargšui ir ateiviui; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

¹¹ Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite. ¹² Neprisieksite apgaulingai mano vardu, išniekindami savo Dievo vardą; aš esu VIEŠPATS.

¹³ Neengsi savo artimo, neapiplėši. Neužlaikysi darbininko atlygio ligi ryto. ¹⁴ Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo; aš esu VIEŠPATS.

¹⁵ Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. ¹⁶ Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų; aš esu VIEŠPATS.

¹⁷ Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. ¹⁸ Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį; aš esu VIEŠPATS.

¹⁹ Laikysitės mano įstatų. Nekergsi savo galvijų su kita rūšimi; nesėsi savo dirvoje dviejų sėklų rūšių; nenešiosi drabužio, pasiūto iš dvejopo audeklo.

²⁰ Jei kuris nors vyras turėtų lytinių santykių su moterimi, kuri yra vergė, pažadėta kitam vyrui, bet neišpirkta ar dar negavusi laisvės, reikalas turės būti ištirtas. Mirtimi jiedu nebus nubausti, nes ji dar nebuvo išlaisvinta. ²¹ Bet jis turi atvesti prie įėjimo į Susitikimo Palapinę atnašõs už kaltę aviną kaip savo auką už kaltę VIEŠPAČIUI. ²² Kunigas atliks permaldavimą atnašos už kaltę avinu VIEŠPATIES akivaizdoje jo labui už nuodėmę, kuria jis nusidėjo. Ir nuodėmė, kuria jis nusidėjo, bus jam atleista.

²³ Kai ateisite į kraštą ir pasodinsite ten įvairių vaismedžių, iš pradžių laikysite jų vaisius esant tarsi neapipjaustytus. Trejus metus jie bus jums tarsi neapipjaustyti ir negali būti valgomi. ²⁴ Ketvirtaisiais metais visi jų vaisiai bus pašvęsti VIEŠPAČIUI kaip padėkos atnaša. ²⁵ Tik penktaisiais metais jų vaisius galite valgyti; taip jų derlius bus jums gausesnis; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

²⁶ Nevalgykite nieko su krauju. Neužsiimkite būrimu ar kerėjimu. ²⁷ Nekirpsite plaukų ant savo smilkinių, netaršysite savo barzdos^[i1]. ²⁸ Savo kūno nežeisite įsipjovimais mirusiųjų labui, savo odos netatuiruosite jokiais ženklais; aš esu VIEŠPATS.

²⁹ Neišniekink savo dukters ir nepadaryk jos kekše, kad kraštas neįpultų į kekšystę ir neprisipildytų nedorumo. ³⁰ Laikykitės mano šabų ir gerbkite mano šventyklą; aš esu VIEŠPATS.

³¹ Nesikreipkite į dvasias ir kerėtojus; jų patarimo neieškokite, kad nebūtumėte suteršti; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

³² Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo; aš esu VIEŠPATS.

³³ Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. ³⁴ Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis; mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

³⁵ Nesielgsite nesąžiningai, matuodami dydį, svorį ir kiekį. ³⁶ Turėsite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą ir teisingą hiną; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės. ³⁷ Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir juos vykdysite; aš esu VIEŠPATS.’“