¹ Tad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip man tenka kovoti už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano veido, ² kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo slėpinį ­ Kristų, ³ kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.

⁴ Sakau jums tai, kad niekas jūsų nesuvedžiotų suktais įrodinėjimais. ⁵ Kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia ­ su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarkingumą ir kaip tvirtai jūs tikite Kristų.

Gyventi su Kristumi

⁶ Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame, ⁷ būdami jame įsišakniję ir ant jo statydamiesi, tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.

⁸ Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.

⁹ Juk Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė, ¹⁰ ir jūs esate pripildyti jame ­ visokių kunigaikštysčių ir valdžių Galvoje. ¹¹ Jame jūs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet savo kūniškumo atsižadėjimu^[i1] ­ Kristaus apipjaustymu. ¹² Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių. ¹³ Taip pat ir jus, mirusius nusikaltimais ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus.

¹⁴ Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus. ¹⁵ Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias, viešai jas pažemindamas ir jame švęsdamas pergalę prieš jas.

¹⁶ Niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jaunačių ar šabų. ¹⁷ Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o tikrenybė priklauso Kristui. ¹⁸ Tegul niekas neneigia jums vainiko, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, įsigilinęs į regėjimus ir be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais, ¹⁹ nesilaikydamas vienybės su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir gyslomis aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.

²⁰ Jei su Kristumi esate mirę pasaulio pradmenims, tai kam gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, leidžiatės apkraunami nuostatais: ²¹ „Neliesk! Neragauk! Neimk!“? ²² Visa tai vartojama dingsta, ir tai tėra žmonių priesakai bei pamokymai. ²³ Tie nuostatai, beje, atrodo išmintingi dėl prasimanyto pamaldumo, nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau yra beverčiai ir tarnauja kūnui patenkinti^[i2].