¹ Bet VIEŠPATS parūpino didžuvę, kad ji prarytų Joną. Ir žuvies pilve Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis. ² Būdamas žuvies pilve, Jona meldėsi VIEŠPAČIUI, savo Dievui. ³ Jis sakė:

„Savo nelaimėje šaukiausi VIEŠPATIES,

ir jis man atsiliepė.

Iš Šeolo pilvo šaukiau,

ir tu išgirdai mano balsą!

⁴ Tu įmetei mane į bedugnę,

į jūros širdį.

Mane prarijo vandenys,

apsėmė visi tavo vandenų srautai ir vilnys.

⁵ Tuomet tariau: ‘Iš tavo Artumo esu išguitas!

Kaip vėl regėsiu tavo šventąją buveinę?

⁶ Vandenys užliejo mane ligi kaklo,

bedugnė prarijo mane,

jūros dumbliai apraizgė man galvą

⁷ prie kalnų papėdės.

Nužengiau į kraštą,

kurio velkės užsklendė mane amžinai.

Bet tu, VIEŠPATIE, mano Dieve,

iškėlei mano gyvastį iš kapo.

⁸ Mano gyvasčiai vis labiau gęstant,

atminiau VIEŠPATĮ, ir

mano malda pasiekė tave

tavo šventojoje buveinėje.

⁹ Tuščius stabus garbinantieji

atsisako savo gailestingumo šaltinio,

¹⁰ o aš padėkos giesmę tau aukosiu,

duotą įžadą įvykdysiu.

Išgelbėjimas ateina iš VIEŠPATIES!’“

¹¹ Tuomet VIEŠPATS paliepė žuviai išspjauti Joną į sausumą.